„Kauno santakos“ vadovas – apie muziką ir gyvenimą

  • Teksto dydis:

Kiekvienas ruduo meno ir kultūros žmonėms – tai nauji susitikimai, pokalbiai, praeities įvertinimas bei ateities projekcijos. Kavos puodelio ir pokalbio apie gyvenimą su muzika pakvietėme koncertinės įstaigos "Kauno santaka" vadovą Vaidą Andriuškevičių.

Nors skaitytojai jau yra skaitę trumpų įžvalgų ar koncertų anonsų, nuo vadovavimo pradžios, t.y. 2015-ųjų rudens, su "Kauno diena" ilgesnio pokalbio V.Andriuškevičius prisėdo pirmą kartą. Taigi – itin spalvingo šiųmečio rudens fone, tiesiog kalbamės apie muziką.

– Ketvirti metai vadovaujate koncertinei įstaigai "Kauno santaka". Koks jums šis periodas?

– Su muzika esu susijęs nuo šešerių, tačiau šis veiklos baras man yra naujas. Tikriausiai reikėtų sakyti – buvo naujas. Atėjau jau į sujungtą kolektyvą, po vienu stogu radau tris darinius. Čia norėčiau pasakyti, kad kalbame apie Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrą "Ąžuolynas", Kauno muzikos ansamblį "Ainiai" ir Kauno bigbendą, kurie 2012 m. rudenį tapo naujo mūsų miesto organizmu – koncertinės įstaigos "Kauno santaka" dalimi. Ką radau? Radau puikių žmonių, tikrus muzikantų, idealistų. Daugelį kolektyvo narių pažinojau, nes muzikų pasaulis yra labai glaudus. Jame susipina žmonės ir idėjos. O būtent šių kolektyvų – "Ąžuolyno", Kauno bigbendo ir net "Ainių" ansamblio pagrindą sudaro pučiamieji. Pastebėjau, kad tas ryšys lengvina bendravimą, man artimos ir žinomos jų problemos, lūkesčiai. Atėjęs dirbti turėjau savo viziją, reikalavimus kompetencijoms ir veiklai. Kai kurie muzikantai pasikeitė, taip pat – ir administracijos darbuotojai. Tačiau tikriausiai yra natūralu, kad kaita yra ne tik vadovo vizijų ar keliamų reikalavimų rezultatas. Žmonės keičiasi, migruoja ir ypač dabar, kai mobilumas vis labiau tampa įprastinio gyvenimo norma. Žinoma, lemia ir žmogiškieji faktoriai, susikalbėjimas. Šiandien galiu pasakyti, kad mane džiugina kolektyvų požiūris į darbą. Dirbame kaip viena komanda, kuriai svarbu profesionalumas, kokybė, gaivių idėjų generavimas. Kartu susikuriame tikslus, jų siekiame ir manau – su kiekviena diena tobulėjame. Tai ir yra nedidelio, trejų metų kelio, pasiekimas.

– Po įstaigos vėliava glaudžiasi trys skirtingi kolektyvai. Kaip trumpai juos pristatytumėte miesto gyventojui ir svečiui?

– Kiekvienas mūsų kolektyvas turi savo programas, kryptis, stilių ir žinoma – savo publiką. Seniausias jų yra Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas", pradėjęs savo veiklą 1961 m. Orkestras neatsiejamas nuo miesto ir jo kultūrinio gyvenimo, yra labai matomas, nes daug renginių vyksta viešose erdvėse. Tai universalus kolektyvas, kurį sudaro geri muzikantai. "Ąžuolynas" su šokėjų choreografine grupe kelia miestiečių ir svečių ūpą savo žygiuotėmis, sukuria ypatingą spalvą miestui, bet taip pat orkestras pristato ir solidžias koncertines programas. Antai, 2017 m. "Ąžuolynas" tapo XVII Atvirojo Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato Panevėžyje I vietos laureatais (E kategorija). Beje, konkursą vertino tarptautinė komisija, kuri išsakė daug šiltų žodžių apie orkestro muzikavimą.

Kauno bigbendas ir "Ainiai" gimė nepriklausomybės atgimimo aušroje. Abu kolektyvai atsirado natūraliai. Kalbant apie Kauno bigbendą reikėtų pasakyti, kad jo atsiradimas tuo laiku buvo aktualus, nes ir pats džiazas bei jo muzika yra lyg išsilaisvinimo simbolis. Kaunas buvo pirmasis Lietuvos miestas, kuris ryžosi įteisinti džiazo orkestrą. Ir šis kolektyvas puikiai gyvuoja bei auga dabar. Tai orkestras, su kuriuo išaugo visa Lietuvos džiazo muzikantų – vokalistų ir instrumentalistų karta. Kauno bigbendas neatsiejamas nuo jo ilgamečio vadovo Romualdo Grabšto, kuris buvo didelis šios muzikos entuziastas. Dirbdamas su bigbendu jis niekada negailėjo savo nei fizinių, nei materialinių išteklių ir iki Maestro mirties būtent su juo buvo siejamas, netgi vadinamas Grabšto bigbendu.

Daugelis kolektyvų pristato savo sezonus. Mes negalime pasakyti, kad tokius turime, nes mūsų sezonas vyksta ištisus metus. Vos spėjame surasti tarpelių atokvėpiams ir atostogoms.

Čia norėčiau padaryti įterpinį ir pasakyti, kad šiemet Romualdui Grabštui būtų sukakę 75-eri. Todėl jau dabar visus šio orkestro, Romualdo Grabšto gerbėjus kviečiame į jaukų koncertą "75 minutės Romualdui Grabštui", kuris vyks lapkričio 22-ąją Kauno valstybinėje filharmonijoje. Jame muzikuos džiazo muzikos žvaigždės – saksofonininkas Petras Vyšniauskas, trimitininkas Valerijus Ramoška. Vakaras bus nuspalvintas ir šiltais vokalo tonais, kuriuos atliks Romualdo vaikaitė Marija Grabštaitė bei viešnia iš Maltos Nadine Axisa. Jei visi atlikėjai betarpiškai yra susiję su R.Grabštu, artimai su juo bendravę ir muzikavę, tai Nadine atsiradimas šioje programoje taip pat svarbus. Buvusiam Kauno bigbendo vadovui visuomet rūpėjo tarptautinai ryšiai, įvairios programos su užsienio solistais. Tad viešnios atsiradimas čia tarsi R.Grabšto vienos iš veiklos linijų, t.y. tarptautiškumo, nuoroda.

Kauno muzikos ansamblis "Ainiai" taip pat turi savo tradicijas. Jų istorija panaši kaip ir Kauno bigbendo. Susikūrė 1991 metais, Jono Urbono ir Kauno dramos teatro aktoriaus Petro Venclovos iniciatyva, o jau kitais metais ansamblis buvo įteisintas kaip Kauno miesto savivaldybės kolektyvas. Atgimimo metu buvo itin svarbu gaivinti ir puoselėti tautiškumą. Ainių funkcija svarbi ir dabar. Jei anksčiau šio ansamblio credo buvo išsilaisvinti, tai dabar – nepriimti svetimybių, saugoti ir puoselėti savo kalbą, kultūrą. Kolektyvas taip pat auga, keičiasi, ieško modernių išraiškos priemonių.

– Vis tik paminėti kolektyvai yra gana skirtingi stilistika, repertuaru. Ir tikriausiai juose slypi daug segmentų, kurie vadovui tampa iššūkiu. Įkopus į ketvirtuosius vadovavimo metus, kaip Jums atrodo tokia sąjunga? Ką keistumėte ar taisytumėte?

– Pradžioje toks darinys man buvo keistas ir natūralu, kad savyje turėjau tam tikrų vidinių prieštaravimų. Man pačiam buvo didelis iššūkis. Netgi susidūriau su siūlymais dėti pastangas, kad būtų grąžintas status quo (kai "Ąžuolynas", Kauno bigbendas ir "Ainiai" turėjo atskirus juridinio asmens statusus – red.past.). Tačiau šiais laikais daug ką optimizuojant, tikriausiai toks manevras būtų vėl grįžimas į buvusį tašką. Noriu pabrėžti, kad po sujungimo visi kolektyvai išsaugojo savo identitetą, kaip ir anksčiau – taip ir dabar turi savo atskiras veiklas ir kryptis. Gal todėl, kad esu trombonininkas, man buvo aiškesni "Ąžuolyno" ir Kauno bigbendo kolektyvai, jų repertuaras ir t.t. Turėjau aiškią viziją dėl pučiamųjų, tačiau pradžioje buvo keistoka dėl "Ainių". Kiekvieną dieną keldavausi su klausimu, kaip apvaldyti tuos segmentus, kad visas mechanizmas veiktų kaip laikrodukas. Tačiau galiausiai bendra sinergija ir man pačiam tapo aiški bei efektyvi koncertinės įstaigos kontekste. Gyvenimas yra kaip motoras, kai pradedi ilgainiui suvokti jo veikimo principą – dingsta ir pasipriešinimas, pradedi ieškoti bendros dermės. O ieškant visada surandi. Žinoma, praeina tam tikras laikas ir pradedi galvoti – ką reikia keisti, kaip reikėtų atsinaujinti. Visada svajojame, kad turėtume daugiau muzikantų, kad būtų galima atlikti sudėtingas partitūras, išgaunant daugiau tembrinių pustonių. Pavyzdžiui, mūsų pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas" yra pakankamai kamerinės sudėties. Ne paslaptis, kad kai kurioms solidesnėms programoms reikia kviesti papildomus muzikantus. Kauno bigbendui ir "Ainiams" kyla dar daugiau iššūkių. Jei suserga vienas žmogus – šiuose kolektyvuose atsiranda tuščia vieta, nes neturime kuo pakeisti. Taip yra todėl, kad šių kolektyvų stilius ir atlikimo technika yra specifiniai. Pavyzdžiui, gali būti labai aukštos prabos muzikantas, bet nejausti džiazo muzikos stiliaus subtilybių. Tas pats yra su "Ainiais", kurių repertuaras specifinis ir jis nuolat plečiasi.

Esminių struktūrinių pakitimų šiandien nematyčiau, tačiau kolektyvų viduje techniniai, meninės raiškos dalykai tiesiog privalo būti nuolat keičiami ar atnaujinami. Būtų gerai, kad Kauno bigbendas kaip galima labiau atsiribotų nuo komercinės muzikos ir puoselėtų bigbendo žanrą, tikrąsias džiazo tradicijas. Bravūriškai kalbant, norėtųsi, kad nors vieną dieną politikai ar kiti biudžetą skirstantys asmenys, pamirštų komercinę naudą ir tiesiog nevaržomai leistų galvoti apie aukštos vertės intelektualų meninį produktą. Paslaugų matavimas tik eurais mus dažnai stumia į neviltį, ypač – žinojimas, kad komerciškumas vis labiau apima visas sritis. Suprantama, lėšas labiau pritraukia komerciniai, lengvesnio turinio projektai, tačiau siekiame realizuoti gaivias idėjas, puoselėti nacionalinę muzikinę kultūrą, profesionalųjį meną. Nes tik laikantis šios krypties galima galvoti apie tvarumą ir ne vienadienį meną. Ir nors mūsų nuostatų tiksluose aiškiai įrėžti žodžiai "profesionalus kolektyvas", nuolat kamuoja galvos skausmas ar neišplaus komerciniai žanrai profesionalaus meno? Masiškumas ir masinė kultūra, renginiai pirmiausiai siejami su pramogomis, laisvalaikiu, ir tik retais atvejais – su profesionaliuoju menu. Štai žvilgtelėję į jau nutolusias epochas pamatytume, kad pilna parama menui keldavo didikų prestižą ir reprezentuodavo ne tik patį karalių, bet ir jo valstybę. Deja, Lietuvoje kultūra yra tokia sritis, nuo kurios pirmiausiai nurėžiamas pinigėlis, o vėl grąžinamas ar pridedamas sunkiai ir sakoma "geresni laikai jau buvo"... Džiugina tik tai, kad dauguma muzikantų yra "idėjiniai", tačiau, kad jie neuždustų nuo komercijos ir masiškumo turi groti Alfredą Reedą ar Benny Carterį ir pan.

– Kai aplink daug inertiškumo, kaip žiūrite į tradicijos ir naujovių koreliaciją? Kokioms idėjoms teikiate prioritetą?

– Negalime gyvuoti ir veikti be istorijos. Tačiau privalome keistis, prisitaikyti prie socialinių pokyčių. Keičiasi gyvenimas, keičiamės jame ir mes. Nors tęsiame festivalį "Padūduokim Kaunui", žygiuotes, įvairias koncertines programas, edukacinius projektus, sugalvojame ką nors naujo ir paspalviname savo bei mūsų ištikimų klausytojų gyvenimą. Ir čia pastaruoju metu ieškome šiuolaikiškesnių programos pateikimo formų. Antai, prieš porą metų "Ąžuolynas" rytais savo maršais pradėjo žadinti miegamųjų rajonų gyventojus. Mūsų prioritetas – unikalios ir autorinės programos, tokios kaip "Muzika ne tik PUČIAmiesiems", sakralinės muzikos kūriniai bažnyčių erdvėms, Jievaro Jasinskio sukurta muzikinė pasaka "Džiazolendas". Unikalumo pavyzdys galėtų būti šiais metais šv.Jokūbo festivalyje įvykusi "Džiazo mišių" premjera, kurioms muziką specialiai kūrė lietuvių kompozitoriai Laimis Vilkončius, Linas Rimša, Jievaras Jasinskis ir Antanas Jasenka, Zita Bružaitė, o atlikta choro "Vilnius" ir Kauno bigbendo aljansu. Tokie dalykai pakrauna, atveria naujas kryptis ir atneša dividendus tiek įstaigai, tiek muzikantams. Labai norime, kad mūsų programiniai paketai būtų ne šiaip sumesti "grojame ką turime", bet konceptualūs, išskirtiniai, dinamiški ir įsimintini, kad nebūtume tiesiog kritinė masė tirštame muzikos žemėlapyje.

– Turint kelis skirtingus kolektyvus generuoti idėjas ir jas realizuoti – pakankamai didelė užduotis. Pakalbėkime apie žmones, kurie yra atramos Jūsų kolektyvuose.

– Naujas "Ąžuolyno" puslapis atverstas 2017 m., kai orkestras dalyvavo XVII Atvirojo Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate, Panevėžyje. Sudėtingą programą buvo patikėta parengti jaunam dirigentui Giedriui Vazniui, kuris tuo metu buvo šio orkestro klarnetininkas, tačiau jau studijavo orkestrinį dirigavimą maestro prof. Juozo Domarko klasėje. Šiuo metu Giedrius jau yra diplomuotas dirigentas, "Ąžuolyno" dirigentas ir kartu – tai žmogus, kuris užaugo orkestre, sau ir kolektyvui kelia aukštus reikalavimus. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti lapkričio 17 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyksiantį koncertą "Musica academia". Tai yra iššūkio, aukšto muzikinio pilotažo programa, sudaryta taip, kad klausytojui būtų įdomu ir nauja. Vien ko vertas bus violončelės ir pučiamųjų orkestro duetas, papildytas įvairiais instrumentais, kurių tarpe – ir roko muzikos skambesį simbolizuojančios gitaros, išraiškinga perkusija ir žinoma – solistas – žvaigždė, koncertuojantis visame pasaulyje Denisas Shapovalovas. Pasakius "visame pasaulyje" turėčiau įvardinti, kad jis buvo pirmasis iš akademinės muzikos atlikėjų koncertavęs Šiaurės ašigalyje. Stipri programa, su kieta ritmika ir melodingais choraliniais fragmentais, nepakartojamu Friedricho Guldos kūriniu ir solisto charizma... Orkestrui bus labai svarbi ir nauja patirtis groti su Vakarų Europą užkariavusiu atlikėju, kuris taip pat yra dirigentas ir kompozitorius. Čia buvo nedidelis intarpas apie būsimą koncertą, kuris iliustruoja "Ąžuolyno" dirigento ambicingus siekius. Būdamas jaunas jis labai taikliai užduoda tonaciją savo orkestrui, žino kiek kolektyvas yra pajėgus, o kartu numato ir augimo perspektyvą.

Su pučiamųjų instrumentų orkestru tikriausiai dažnai mieste regėjote ir merginų choreografinę grupę, kurios vadovas yra Dainius Bervingis. Jis domisi pasaulio choreografinėmis naujienomis ir jų elementus pritaiko žygiuotėms ar choreografinėms kompozicijoms.

Pasikeitimai neaplenkė ir Kauno bigbendo. Vyriausiuosju dirigentu tapo džiazo padangėje žinomas trombonininkas, aranžuotojas, o pastaruoju metu – ir vis aktyviau besireiškiantis ir atsiskleidžiantis kaip muzikos kūrėjas Jievaras Jasinskis. Tai žmogus, kuris "serga" už bigbendo žanrą, kokybę, nori girdėti Kauno bigbendo orkestrą kaip išskirtinį savo skambesiu ir estetika muzikos kolektyvą. Sėkmingu vadinčiau šių metų Jievaro Jasinskio premjerą muzikinę pasaką "Džiazolendas", kuri kitais metais vėl sugrįš į koncertų sales. "Ainių" ansamblyje taip pat – pokyčiai. Koncertmeisteris Rytis Janilionis pastoviai stimuliuoja naujas idėjas, jam rūpi kolektyvas, programos, atlikimo kokybės, publika.

Greta paminėtų kolektyvų atraminių personalijų būtinai norėčiau paminėti jų pagalbininkus, kurie padeda spręsti neišvengiamas įvairias technines užduotis, o ir sprendžiant meninius klausimus jie nelieka nuošalyje. Tai – "Ąžuolyno", Kauno bigbendo muzikantai bei orkestrų inspektoriai Remigijus Žarėnas ir Gintautas Kubilius, "Ainių" birbynininkas, kuris kartu yra ir ansamblio vadybininkas Justinas Buta.

– Ir galiausiai pakalbėkime apie dar šiltus įvykių prisiminimus ir apie tai, kokie koncertai, renginiai, susitikimai laukia artimiausioje ateityje mūsų klausytojų.

– Daugelis kolektyvų pristato savo sezonus. Mes negalime pasakyti, kad tokius turime, nes mūsų sezonas vyksta ištisus metus. Kitaip tariant – cirkuliacija, nuolatinis vyksmas. Vos spėjame surasti tarpelių atokvėpiams ir atostogoms. Rudenį pasitikome labai reikšmingu įvykiu – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas" ir Kauno muzikos ansamblis "Ainiai" dalyvavo šv.Mišiose, kurias Kauno santakoje aukojo popiežius Pranciškus. Jautėme didelę atsakomybę, nes žinojome, kad mišiose dalyvaus ir gyvai mus girdės apie 100 tūkst. žmonių, o dar keliolika kartų daugiau prie televizijos ekranų visame pasaulyje. Džiugu, kad kviečiant į šį nepaprastą renginį buvo įvertintos mūsų kolektyvų pajėgos, profesionalumas – reikėjo parengti specialią programą, kurioje buvo ir naujų lietuvių autorių kūrinių, specialiai sukurtų šiam įvykiui. Mums tai ne tik garbė, bet ir darbo bei pasiekimų įvertinimas.

Dauguma muzikantų yra "idėjiniai", tačiau, kad jie neuždustų nuo komercijos ir masiškumo turi groti Alfredą Reedą ar Benny Carterį.

Taip pat dar karšti mūsų kolektyvų įspūdžiai iš vasarą Kaune ir Vilniuje vykusios Lietuvos 100-mečio dainų šventės renginių. Rugsėjį Kauno bigbendas su nauja programa dalyvavo tarptautiniuose Šiaulių bigbendų ir šv.Jokūbo, festivaliuose. Vasarą "Ąžuolyną" ne kartą galėjote girdėti Kauno parkuose su programa "paŠOK", o štai neseniai minėtas orkestras Panevėžyje ir Kaune praskriejo su muzikinės animacijos programomis, skirtomis visai šeimai.

Tokie pat vijurkai yra ir "Ainiai". Jie labai mylimi ir laukiami Lietuvos regionuose. Tai mūsų mobiliausias, daugiausiai po Lietuvą keliaujantis kolektyvas, kurio programose – nuo edukacinių programėlių patiems mažiausiems iki solidaus spektaklio, rodomo didžiosiose scenose. Ir tai vyksta visus metus. Su "Ainiais" ypač "susigyveno" režisierius Nerijus Petrokas. Bičiulystės rezultatas – muzikinis spektaklis "Ar Amerika pirtyje?!", kuris per porą metų parodytas virš 30 kartų visoje Lietuvoje. Dalyvaujant kviestiniam dainininkui Deiviui Norvilui, šio spektaklio dėka "Ainiai" apjungė grojimą, dainavimą, vaidybą ir tarsi prisistatė kitame amplua. Galima sakyti, kad šis veikalas davė kolektyvui impulsą vėl ieškoti tinkamos dramaturgijos ir tęsti muzikinio spektaklio idėją. Todėl "Ainių", o ir visų, kurie dar jų neatrado ar negirdėjo, kitų metų pabaigoje laukia naujas susitikimas folkmuzikos miuzikle "Penkiašakis dobilėlis". Tai gan ilgai brandinta naujo žanro meninė idėja, prie kurio darbuojasi kompozitorius Giedrius Svilainis, scenarijaus autorius ir režisierius Nerijus Petrokas, dailininkas Sergejus Bocullo. Dėl dalyvavimo šiame unikaliame pastatyme jau sutarta su dainininkais Kristina Zmailaite, Edmundu Seiliumi ir Algirdu Bagdonavičiumi.

Kas dar visų mūsų laukia netolimoje ateityje? Kaip minėjau – kviečiame į artimiausius lapkričio koncertus, o gruodį dalinsimės šv.Kalėdų nuotaikomis Kauno valstybinėje filharmonijoje ir šv.Jurgio kankinio bažnyčioje. Kas dar nespėjote pamatyti, pasirūpinkite bilietu į spektaklį "Ar Amerika pirtyje?!" Ir tai galite padaryti Telšiuose, Plungėje, Vilkaviškyje arba gruodžio mėnesį – Kaune.

Šių metų pabaigoje, gruodžio 18–19 d. mus vėl aplankys pasaulinio garso švedų multiinstrumentininkė ir džiazo dainininkė Gunhild Carling. Įvyks du koncertai Kėdainių arenoje ir Kauno valstybiniame teatre. Šiuo metu atlikėja turi intensyvų koncertinį turą Amerikoje, tačiau prieš metus ji ne tik sužavėjo Lietuvos publiką, bet ir pati pamilo mūsų miestą ir kolektyvą, tad pas mus atskris tam, kad surengtų kelis pasirodymus su Kauno bigbendu ir vėl grįš už Atlanto tęsti savo pasirodymus. Kauno bigbendas pelnė jos pasitikėjimą ir orkestrą Gunhild įsitraukė į sąrašą, kurį mato, skaito visi, kurie domisi džiazu.Todėl galima drąsiai teigti, kad ji stipriai prisideda ir mūsų bigbendo žinomumo pasaulyje.

Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas" 2019 metų sausio mėnesį pakviestas dalyvauti Europos kultūros sostinės dienų atidaryme Materos mieste (Italija). Vasarą Kauno bigbendas vyks į Saulkrastų (Latvija) džiazo festivalį. Ateinantys metai yra Juozo Naujalio 150-mečio gimimo metinės, todėl bus programų, skirtų lietuvių muzikos patriarchui. Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas" planuoja naują ir galingą programą su slovėnų dirigentu Simonu Perčičiu, tęsti projektą "Muzika ne tik PUČIAmiesiems", kurio muzikos vadovas Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius. Kauno bigbendo planuose – programos su pianistu Peteriu Beetsu ir Hermine Deurloo, grojančia lūpine armonikėle. Svajojame išleisti "Ąžuolyno" kompaktinę plokštelę ir tiesiog – dėl išskirtinių programų ir kolektyvų veržlumo kuo plačiau skleisti apie save žinią.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
"Ainiams" VALIOOO milojonus kartų - džiuginkite mus, dainuokite ir vaidinkite mums - mes TO visada labai laukiame.

Ech

Ech portretas
Gudrutis beveik žydelis be 5minučiu...durneliu iesko

Anonimas

Anonimas portretas
O mano šeimai, tai ansamblis "Ainiai" - perlas Lietuvos padangėje. Už "Ar Amerika pirtyje" būtų vertas aukščiausio apdovanojimi. Taip, kad - pirmyn - dirbkite,kurkite ir stebinkite mus, o mes atsidėkosime jums visiems didelėmis ovacijomis. BRAVO.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių