Kauno kamerinis teatras tęsi duotą pažadą

Kauno kamerinio teatro naujoji vadovybė tęsi duotą pažadą atgaivinti teatro repertuarą bendradarbiaujant su kitomis teatrų institucijomis ir pakviečiant dirbti iki šiol šiame teatre nedirbusius kūrėjus. Tai paliudijo pirmoji teatro naujojo sezono premjera – su VDU teatru kurtas bendras kūrybinis darbas "DreamWorks", režisuotas Agniaus Jankevičiaus.

Kūrybinė dvikova

Pamaištavęs socialinių ir politinių aktualijų tematika kitų teatrų scenose, šį kartą režisierius sugrįžo prie žmogaus reikalingumo, būties prasmingumo ir meilės klausimų, į kuriuos atsakymų ieškojo ankstesniuose savo spektakliuose, ypač pastatytuose pagal poetiškąją dramaturgo Danielio Danis kūrybą. Šįsyk kūrybinėn dvikovon iškvietęs šiuolaikinį rusų dramaturgą, teatro ir kino režisierių Ivaną Vyrypajevą A.Jankevičius drąsiai kupiūruoja jo tekstą ir gerokai sumažina veikėjų skaičių išryškindamas pjesėje keliamą amerikietiškų svajonių fabriko gaminamos produkcijos neigiamo poveikio klausimą.

Ypač išryškėja meilės (kaip pilnatvės) ir apgaulės (kaip tuštumos) priešprieša. Meilės tematiką režisierius tyrinėja keliaudamas nuo vyrą ir moterį kankinančio jausmo iki metafizinių šio pojūčio apraiškų. Tiesa, pastaruoju atveju kiek santūriai, kadangi režisierius visuomet išlaiko kritinę distanciją tikėjimo ir religijos atžvilgiu.

I.Vyrypajevo kūrinyje vaizduojama šiandienė pernelyg neišsiskiriančių žmonių kasdienybė yra permirkusi budizmo filosofijos, artimos pačiam rašytojui, postulatuose. Spektaklyje istorija įžeminama atsisakant nemažos dalies šių pamokslavimų, scenoje nuskambant ne vienam rusiškam keiksmažodžiui ir liejantis vos ne atskirą vaidmenį įgaunantiems velnio lašams, kuriais yra vaišinami ir žiūrovai.

Spektaklyje palikti keturi personažai (trečdalis iš pjesėje veikiančiųjų) ir centrinis salės erdvės išplanavimas, kai žiūrovai turi susėsti aplink centre esančią pagrindinę veiksmo vietą, kuria intymią, kameriniam teatrui ir tinkamą atmosferą.

Centre – A.Kleinas

Aktoriaus Aleksandro Kleino įkūnijamas Deividas spektaklyje virsta ir pagrindiniu personažu, ir esminiu pastatymo pranašumu. A.Kleinas – daugiausia (o ir jo biografijoje) stipriausių vaidmenų sukūręs aktorius, dirbantis kartu su A.Jankevičiumi. Būtent šio režisieriaus darbuose aktorius geriausiai geba atsiskleisti. Pastaruoju metu Kauno teatro scenoje jį teko matyti ne taip ir dažnai, o neretai ir atliekant antraplanius vaidmenis.

"DreamWorksuose" jo aktorinei raiškai suteikiama gana daug erdvės, ir jis tai išnaudoja, pademonstruodamas sukauptą sceninę patirtį. Deivido vaidmeniu jis priartėja prie to, ką puikiai yra įvaldę sostinėje dirbantys geriausi šalies aktoriai – vaidybinio natūralumo, kai sunku įžvelgti nusitrynusią ribą, skiriančią patį aktorių ir jo personažą. Tuomet taip ir lieka paslaptis, ar aktorius vaidina, ar būna savimi.

Teatrališkumo mažai belieka ir A.Kleino personažo atveju. Jo Deivido išvaizda, elgsena ir daiktinė aplinka sufleruoja, kad jis – tiek kuria nors Niujorko gatve, tiek Laisvės alėja galintis žengti šiuolaikinis jaunas vyras, kamuojamas taip pat bet kuriame pasaulio mieste gyvenančiam žmogui opių rūpesčių. Jis itin švelnus, mylintis, bet ir agresyvus, nenuspėjamas.

Deividas niekaip negali sugrįžti į visaverčio gyvenimo ritmą po žmonos mirties. Nuolat ją regi ir su ja kalbasi. Žmoną, tiksliau, jos šmėklą, spektaklyje vaidina Marcelė Zikaraitė, vis negirdimai prieinanti iš kurio nors scenos kampo ir vyrui primenanti, kad jos jau nebėra gyvųjų pasaulyje. Jųdviejų ryšys yra atviras ir šiltas, nors gaubiamas ir didžiulio sielvarto.

Moteriškoji linija

Deividui tenka susidurti su dar dviem veikėjomis, išryškinančiomis kitus jo asmenybės bruožus. Į pagalbą jam atskuba VDU teatrui vadovaujanti aktorė Goda Piktytė, kuri, jungdama dialogą su atpasakojimu, suvaidina visą būrį įsivaizduojamų Deivido tėvo bičiulių ir vieno jų žmoną – savo pačios esminį vaidmenį.

Savo charizmatišku būviu ji spektaklyje vysto linksmąją liniją, nenuilstamai bandydama pokštauti ir juokauti, kartais kiek šiurkštokai įsiverždama į pagrindinio veikėjo kančios ir nihilizmo kupiną vienumos pasaulį. Jos ironija neapleidžia net ir jai nužudžius žmogų. O kur dar žiūrovams žaismingai dalijamos viskio taurelės... Abejingam jai likti tiesiog neįmanoma.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Viltis

Viltis portretas
Gera mintis.Juk Rubinovas gali įkurti savo teatrą.Nes juk Rubinovų šeimos dėka ir buvo įkurtas Kauno Kamerinis Teatras.Su savitu,giliu,istoriniu žanru.To nebeliko.Gaila žinoma.Bet gal šis žanras atgims kitoje vietoje...

Pavadinimas

Pavadinimas portretas
Popieriniame variante buvo visai kitas pavadinimas, internetiniame variante labai dažnai pakeičiami pavadinimai..

Lukaa

Lukaa portretas
Taip ir nesuprantu... VDU turi savo salę. Kamerinio neliko. Būtų mandagu pakeisti ir pavadinimą. Aš tik vis pagalvoju, negi Rubinovas taip ir nepamačiau jo "Stalino". Jis gi gali viską pradėti iš naujo.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių