Kauno dramos teatro premjera: ar norėtumėte pakeisti savo biografiją?

Gruodžio 19-ąją Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) įvyks režisieriaus Gintaro Varno dviejų dalių spektaklio „Biografija: vaidinimas“ premjera. Pirmą kartą šis spektaklis buvo pastatytas dar 1974 m. tuometiniame Kauno dramos teatre. 

Grižo su intelektualia pjese

Po kelerių metų į NKDT sceną sugrįžęs režisierius pasirinko šveicarų intelektualiosios pokario bangos atstovo, dramaturgo, rašytojo Maxo Frischo pjesę neatsitiktinai.

„Lietuvos teatro scenas užtvindė socialinis teatras. Aš noriu priminti egzistencinį teatrą. Manau, kad turi būti atsvara visuomeniškai aktyviam teatrui. Tai mano vidinis maištas prieš socialinio teatro madą,“ – atvirauja G. Varnas.

Teatro vadovo Egidijaus Stanciko teigimu, derybos su režisieriumi vyko gana ilgą laiką. Sprendimas naujam gyvenimui prikelti praeityje rodytą novatorišką spektaklį sutapo su naujojo sezono koncepcija – „Istorija naujai“. 

„Sakyčiau, kad širdimi G. Varnas niekur ir nebuvo išėjęs. Šis teatras yra jo kūrybinė erdvė, patys gražiausi jo spektakliai gimė čia,“ – režisieriaus sugrįžimu džiaugėsi teatro vadovas E. Stancikas.

„Biografija: vaidinimas“ – kūrinys, paremtas dviejų to paties autoriaus pjesių  koliažu (1969 m. ir 1984 m.), kuriame analizuojamas likimo neišvengiamumas, asmeninių pasirinkimų variacijos ir utopinis troškimas keisti savo gyvenimo biografiją. Pagrindiniam pjesės veikėjui, ponui Kiurmanui, suteikiamas šansas gyvenimą realizuoti tarsi spektaklį scenoje – pervaidinti nepatikusius ar nepavykusius momentus.

Šiam kūriniui nesvetimi absurdiškumo elementai, tarsi F. Kafkos „Procese“, kuomet asmeniniai apsisprendimai tėra iliuzija. „Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, tai lyg fantastikos žanras – galimybė pakeisti savo biografiją. Šiuo atveju, burtų lazdelė įduodama teatrui, – sako kūrėjas, – Spektaklio principas – žaidimas atviromis kortomis: nėra ribos tarp spektaklio ir repeticijos. Ši intelektuali pjesė žadina mąstyti žiūrovus apie jų pačių biografija, o Kiurmano biografija yra eksperimentas.…“  

Subūrė žinomus aktorius

Spektaklyje vaidmenis kuria gerai žinomi aktoriai: Dainius Svobonas, Sigitas Šidlauskas, Eglė Špokaitė, Vilija Grigaitytė, Gintaras Adomaitis bei šiais metais prie teatro trupės prisijungę Eglė Grigaliūnaitė ir Edgaras Žemaitis. D. Svobonas neslepia, kad vis dar vyksta įdomus ir sudėtingas kūrybinis procesas, o kalbant apie situaciją, kurioje atsiduria jo personažas, teigia norįs turėti savo gyvenimo režisierių. Jam antrina ir režisierius G. Varnas.

Fatališkąją Antuanetę įkūnijanti aktorė E. Špokaitė pripažįsta: „Antuanetės vaidmuo man sukėlė labai daug klausimų. Galbūt sutampa mūsų požiūriai į moters padėtį visuomenėje bei lyčių lygiavertiškumą, – savo įspūdžiais dalinosi aktorė. – Nenorėčiau, kad mano kuriamą Antuanetę žmonės priimtų kaip tiesiog lengvabūdę moterį. Tiesiog noriu, kad auditorija suprastų, jog jos buvimas yra komplikuotas.“

Scenografiją spektakliui kūrė Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė – Aleksandra Jasovskytė, kompozitorius – Vidmantas Bartulis, video projekcijos autorius – Mikas Žukauskas, šviesų dailininkas – Vladimiras Šerstabojavas. Visi, norintys išvysti šį spektaklį, tai galės padaryti gruodžio 19, 20, 21 ir 31 dienomis.

G. Varnas išgarsėjo 1988 m., įkūręs „Šėpos” teatrą, kuriam vadovavo iki 1992-ųjų. 1989–2004 m. – jis buvo laisvai samdomas režisierius. Spektaklius statė Valstybiniame jaunimo, Vilniaus mažajame, Lietuvos ir Kauno akademiniuose dramos teatruose, Lietuvos operos ir baleto teatre, Latvijos nacionalinėje operoje. Režisierius ne kartą stažavosi užsienyje, dalyvauja nepriklausomuose projektuose.

Nuo 2004 pavasario iki 2007 metų pabaigos – NKDT meno vadovas. 2008 m. įkūrė teatrą „Utopia“.