- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 29 ir 30 dienomis Nacionalinio Kauno dramos teatro Ilgojoje salėje įvyks pirmoji sezono premjera – Henriko Ibseno „Kai mirę nubusim“. Ją pristato šiame teatre debiutuojanti jauna režisierė Monika Klimaitė. Sėkmingai režisavusi šiuolaikinę dramaturgiją, kūrėja pirmąsyk ėmėsi klasikinės pjesės.
Kelias į teatro sceną
Su šiuo H. Ibseno kūriniu susijusi ilga įvykių grandinė. Režisierė jį atrado studijuodama magistrantūros studijose Londone – atsitiktinai bibliotekoje ieškodama dar neskaitytų, nematytų kūrinių. Paskutinė klasiko H. Ibseno pjesė „Kai mes mirę nubusim“, toks pilnas pjesės pavadinimas, iš karto sudomino būsimą režisierę. Vėliau M. Klimaitė šią pjesę paėmė į rankas pildydama pasaulinės režisierių laboratorijos Linkolno centro teatre Niujorke aplikaciją – laboratorijos tema buvo sudėtinga dramaturgija ir ši pjesė puikiai tam tiko. Mergina buvo pakviesta į laboratoriją būtent su šiuo kūriniu. Galiausiai, išgirdusi apie Nacionalinio Kauno dramos teatro skelbiamą kūrybinį konkursą „IDėja“, nusprendė teikti paraišką būtent šio kūrinio pastatymui ir neapsiriko – komisija pastebėjo ir įvertino režisierės projektą.
Premjeros pavadinimui pasirinktas šiek tiek sutrumpintas pjesės pavadinimas – „Kai mirę nubusim“. Pjesėje kalbama apie pasirinkimus, praradimus ir instinktą susigrąžinti tai, ką prarandi.
Menininkė atviravo: „Mane patraukė ta atpažįstama situacija, nutinkanti kiekvienam, kai jautiesi įkalintas, „numiręs“ savo paties pasirinkime, o paraleliai gimsta noras–instinktas išsilaisvinti, ištrūkti iš tos stagnacija virtusios realybės. Šiuo spektakliu nesistengiu šokiruoti, bet koncentruojuosi į žmonių santykius ir vidinius herojų išgyvenimus, – būtent tai iškeliu į pirmąjį planą. Pjesė ganėtinai dramatiška, veiksmas vyksta vieną parą. Per tą laiką veikėjų gyvenimas pasikeičia kardinaliai, jie išgyvena didžiulį vidinį bei dvasinį pasikeitimą.“
Paskutinis dramos kūrinys
Vieno žymiausių Norvegijos dramaturgų kūryba vertinta kaip skandalinga, nes ji peržengė XIX a. antros pusės idealizuojamą moralę ir jos nustatytus kanonus. Žiūrint į jo kūrybos visumą, galime įžvelgti savitą gyvenimo filosofiją, mąstymo ir tikėjimo sistemą. Daugiausia H. Ibsenas tikėjo individu, jo teise gyventi pagal savus įsitikinimus, nepaisant kliūčių. Vėlyvoji autoriaus kūryba linksta į socialinių, politinių reformų pusę, pateikia daugiau klausimų nei atsakymų.
Pjesė „Kai mes mirę nubusim“ sukurta 1899 m. gruodį. Ši drama tarsi apibendrina prieš tai parašytas autoriaus dramas, pradedant nuo „Lėlių namų“ iki šios, paskutinės jo kūryboje, užbaigiančios tam tikrą dramų ciklą. Pagrindiniai veikėjai – skulptorius Rubekas ir jo modelis Irenė, kurios siela buvo paaukota menui. Abu turi psichinio silpnumo savybių, abu yra kažką praradę savo gyvenime. Tačiau susitikę beviltiškai traukia vienas kitą, ieškodami kompensacijos už tai, kas prarasta. Skulptoriaus žmona Maja negali padaryti vyro laimingo – jis visą save atidavęs savo šedevrui. Kūrinys apgaubtas neraminančiu širdžių šalčiu – vienas kito herojai negali nei paliesti, nei jausti, nei mylėti.
Dauguma kritikų pjesėje veikiančių pagrindinių personažų likimą lygina su garsaus skulptoriaus Auguste‘o Rodino (1840-1917) ir jo asistentės, skulptorės Camille Claudel (1864-1943), tragiška meilės istorija.
Žymiausi autoriaus pastatymai
Nacionaliniame Kauno dramos teatre rodytos šios autoriaus pjesės: „Šmėklos“ (1920 m.), „Heda Gabler“ (1921 m.), „Helgelando kovotojai“ (1925 m.), „Visuomenės priešai“ (1926 m. ir 1937 m.), „Laukinė antis“ (1942 m.), „Nora“ ( 1972 m.). 1998 m. toje pačioje Ilgojoje salėje režisierius Gintaras Varnas pristatė „Hedą Gabler“, o 2010 m. režisierius Artūras Areima – „Šmėklas“.
Ilgosios salės asketiškai erdvei scenovaizdį sukūrė scenografė Paulė Bocullaitė. „Šiam kūriniui labai tiko Ilgoji salė. Taikėmės prie jos ir pjesės. Scenografijos tikslas – išryškinti personažus, paliktus vienus jų pačių pasirinkime. Niekas jiems aplinkui nesufleruoja, ką daryti – jie patys ieško išeičių. Scenografijos užduotis buvo sukurti aplinką, iš kurios labai norėtųsi ištrūkti“, – taip erdvinius sprendimus apibūdino dailininkė.
Kostiumus spektakliui sukūrė teatre debiutuojanti Eigilė Juodytė, muziką – grupės „Bix“ muzikantas Tadas Žukauskas.
Profesoriaus Arnoldo Rubeko vaidmenį sukūrė aktorius Dainius Svobonas, Irenės – aktorės Eugenija Bendoriūtė ir Eglė Grigaliūnaitė. Mają Rubek įkūnija Inga Mikutavičiūtė ir Neringa Nekrašiūtė. Kurorto inspektorius – Artūras Sužiedėlis, Ulfheimas – Henrikas Savickis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...