Kaunietė tapytoja įkvėpimo ieško gamtoje

Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje veikia tapytojos Rūtos Levulienės personalinė paroda "Peizažai".

Kūrybos tendencijos

Kaunietė tapytoja gyvena ir kuria Kaune. Jos kūrybai įtakos turėjo žinomi dailininkai Antanas Obcarskas, Violeta Juodzevičienė, Lukas Kalmagercovas, – tai mokytojai, pas kuriuos ji mokėsi dailės paslapčių.

Nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios tapytoja R.Levulienė pasuko abstrakčiosios tapybos linkme, kurdama ekspresyvios dinamikos, ryškios koloristikos darbų ciklus, dalyvaudama tiek grupinėse parodose, tiek rengdama personalines parodas. Šiais metais dailininkė sukūrė peizažų ciklą, kuris ženklina kiek kitokias naujas tendencijas jos kūryboje.

R.Levulienė įkvėpimo šaltinio ieško gamtoje, augalo ar peizažo detalės motyvas, jo fragmentas dailininkės kūryboje tampa improvizacijos pamatu. Naujajame peizažų cikle tapytojai itin svarbi pereinančiųjų gretimų viena kitai spalvų ir atspalvių niuansacija, abstrakčiųjų formų tęstinumas. Visa tai sukuria nuotaikos virpėjimą ir emocinius gamtinės refleksijos aspektus.

Ankstesnė dailininkės kūryba buvo paremta daugiau kontrastiniu principu, o šioje parodoje yra gerokai priblėsusi priešpriešų koloristika, dominuoja derinių, spalvinių papildymų ir pratęsimų stilistika.

Linijos ir spalvos

Naujausioje parodoje tapytoja pristato darbus "Mėlynai žalias peizažas", "Sniegui ištirpus", "Laukimas", "Peizažas", "Išsipildymų sodai", "Pasivaikščiojimas pajūriu vėjuotą dieną", "Poetės sodas", "Miške II", "Ežiuolių žydėjimas" ir kt. Rūtos Levulienės darbai išsiskiria nuosekliu judėjimu, emocingu potėpiu, netikėtais koloristiniais deriniais.

Naujausiame autorės tapybos cikle dominuoja žalsvos, geltonos, rudos, mėlynos ir raudonos spalvos ir jų paralelės. Autorės dėmesys skiriamas linijų ritmui ir formoms, tačiau ji nesiekia išsaugoti autentiškų realijų, jos darbuose kuriamas subjektyvus gamtos emocijos vaizdinys, kuriame dominuoja ir emocija, ir spalva. Meniniame pasakojime peizažų tematika sunkiai įvardijama, tapybos darbe lieka abstrahuotos peizažo detalės ar fragmentas. R.Levulienės peizažų cikle dominuoja itin ekspresyvi, bet kartu vieninga ir harmoninga paveikslų stilistika.

Autorės kūryba išsiskiria savitu pasakojimu, formų ir linijų muzikalumu, ritmingumu. Dažno parodos darbo įtaiga skatina ne tik dialogą, kviečia žiūrovą pokalbio, bet ir liudija nuolatines meninio proceso paieškas bei kaitą.

"Šį paveikslų ciklą nutapiau įkvėpta ryšio su gamta, kurioje jaučiuosi laisva ir galiu būti savimi, girdėti save ir jausti, – paklausta, kaip kilo idėja sukurti peizažų ciklą, sako autorė. – Dauguma šio ciklo darbų sukurti pleneruose, kur ryšys su gamta ir tapyba betarpiškas. Kartais tiesiog vaikštau gamtoje ir fotografuoju man patikusius, įdomius vaizdus. Po to peržiūriu nuotraukas ir atsirenku geriausias, kurios vėliau tampa eskizais. Jose išlieka tas emocinis krūvis, patirtas gamtoje, kurį vėliau perkeliu ant drobės. Būna ir taip, kad stoju prie drobės nežinodama, ką tapysiu, ir tiesiog atsiduodu emociniam tapymui ir nutapau peizažą, pavadinčiau jį vidiniu peizažu, kuris iškyla iš emocinių prisiminimų."

Dauguma R.Levulienės peizažų abstrahuoti. "Taip tapydama aš perteikiu daugiau emocijos, jausmo, patirto gamtoje. O žiūrovas, žiūrėdamas į mano darbus, susikuria savo įsivaizdavimą, jausmą, emociją pagal savo pasaulėžiūrą, vaizduotę, nes kiekvienas mato ir jaučia kitaip, savaip. Savo darbais noriu, kad žmonė, matydami mano peizažus, pajustų tą atmosferą, tą keistumą ir būtų jame", – sako kūrėja.

Detalių dermė ir priešprieša

R.Levulienės tapyba ekspresyvi ir įtaigi. Naujasis peizažų ciklas suteikia jos darbams ne tik tolygesnės spalvinės niuansacijos, bet ir nukreipia formos ieškojimams bei improvizacijos pratyboms. Kurdama peizažą tapytoja eina gamtos detalių apibendrinimo, suabstraktinimo keliu, vienas iš naujausios parodos skiriamųjų bruožų yra gamtos gyvybingumo adoracija, gyvybės ekspresijos aktualizavimas, suteikiantis peizažams suasmeninto subjektyvumo, nuotaikos momentiškumo.

Meninius peizažų pasakojimus sudaro skirtingos gamtos detalės, jų dermė, o kartais priešprieša. R.Levulienė nebijo ekspresyvių formų, taip pat temų ir stilių įvairovės, menininkės kūryba nuolat kinta ir keičiasi. Paveikslai išsiskiria estetiškumu – jie ryškūs arba priblėsusių spalvų, ekspresyvūs, dažnai sukuriantys ypatingą šviesą ar sakralią nuotaiką.

Vizualiajam naratyvui, kuris susideda iš geometrizuotų suskaidytų ir vientisų siužetų, būdingas individualumas, kuriuo paženklintas dažnas parodos paveikslas. Gamtinė detalė dažname darbe virsta simboliu, apibendrinančiu gamtos refleksiją, susiejančiu ją su autorės matymo trajektorija, jos mintimi, idėja ar tiesiog skaidria šviesa, kurios R.Levulienės peizažų cikle tikrai daug.

Kiekvienas parodoje eksponuojamas paveikslas turi savitą ir individualų stilių bei rakursą, taip pat ir tam tikrus akcentus. Vieniems paveikslams pasirenkama minimalistinė kompozicija, kitiems – komplikuotesnis, dinamiškesnis siužetas, susidedantis iš skirtingų smulkių gamtos detalių. Tą patį būtų galima pasakyti apie koloristinius sprendimus, įvairuojančius nuo kelių dominuojančių spalvų ir niuansuotų atspalvių bei spalvinių derinių.


Kas? R.Levulienės personalinė paroda "Peizažai".

Kur? Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L.Zamenhofo g. 12).

Kada? veikia iki gruodžio 6 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tikrai

tikrai portretas
Jie juk vidutiniokai. pasake geniali kauniete, pirstelejo tyliai, ir pati uzuodusi, savo kuno isskirtu duju smarve, besisypsodama nuejo kavos gerti.

kaunietė

kaunietė portretas
Rašoma, kad „jos kūrybai įtakos turėjo žinomi dailininkai Antanas Obcarskas, Violeta Juodzevičienė...“. Jei rašytų, kad turėjo įtakos Gudaitis, Samuolis ar Gogenas, tai dar būtų nieko, o ten tie , jie juk vietiniai Kauno dailininkai vidutiniokai, kaip ir pati Levulienė. Jie tokie žinomi, kaip dabar žinoma tapo Levulienė.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių