Kaune veiksiančioje parodoje – Suomijos „Nepriklausomybė pro objektyvą“

  • Teksto dydis:

Rugsėjo 22 d., penktadienį, 17 val. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje Suomijos ambasada Lietuvoje atidaro parodą „Nepriklausomybė pro objektyvą“ („Independence Trough the Lenses”).

Penkių suomių fotomenininkų darbų paroda skirta šalies nepriklausomybės 100-osioms metinėms paminėti.

Parodą parengė Tamperės fotocentras Nykyaika, „Backlight“ fotofestivalis kartu su  M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. Galerijoje savo darbus eksponuoja Sara Hornig, Riitta Päiväläinen, Harri  Pälviranta, Juha Suonpää ir Juuso Westerlund.

Muziejaus pranešime rašoma, kad nepriklausomybė, kultūrinės tradicijos, tai, ką atskleidė istorija, ir tai, ką istorija nutylėjo, - pasakojimai ir tikėjimas – visa tai formuoja mūsų supratimą apie save kaip apie individus ir kaip apie tautą. Tautinis identitetas ir su juo susiję stereotipai gali suniveliuoti, tačiau kita vertus gali suteikti ir išskirtinumo. Parodos „Nepriklausomybės pro objektyvą“ suomiškumas yra kasdieniškas: tai didvyriškas sugebėjimas išgyventi, ištverti ir paleisti, tai atsiminimų ir praeities nešimas kaip dalelės savasties. Parodoje fotografai pristato darbus, kuriuose kiekvienas savaip atskleidžia požiūrį į šiuolaikinę Suomijos visuomenę.

Harrio Pälvirantos paskutinės „Ginkluotosios pajėgos informuoja (2017)“ serijos ir Juhos Suonpää vaizdo instaliacija „IBIDEM“ (2017) apžvelgia Suomijos karus santykyje su šiandiena. Pälviranta nacionaliniu ir individualiu lygmeniu, o Suonpää konkrečiai Tamperės mieste, kuris buvo vienas pagrindinių kovų laukų suomių pilietiniame kare 1918 metais. Tuos pačius žuvusiųjų pečius gaubia ir didvyrių, ir aukų skraistė, tautos garbė ir artimųjų liūdesys.

Saros Hornigs darbų serija „Pusė iš mūsų“ atskleidžia depresijos paliestą gyvenimą. Vienas iš penkių suomių per savo gyvenimą kenčia nuo depresijos. Pusė iš 5 milijonų gyventojų turi draugą ar giminaitį, kuris kenčia nuo depresijos. Vienišumas sukuria tokią erdvę, kurioje kitiems nėra įėjimo.

Riittos Päiväläinen menas dažnai vadinamas „kasdiene archeologija“ ar „neužrašytomis istorijomis“. Ji domisi naudotų rūbų ar audinių tyliu pasakojimu, kuris kartu yra buvimo ir nebuvimo istorija. Darbų serijoje „Įsivaizduojami susitikimai“ menininkė kuria vaizdinius, kurie patenka tarp atminties ir užmaršties. Päiväläinen sukuria istorijos pradžią, kurią žiūrovas gali tęsti, pasitelkdamas savo vizijas ir emocijas.

Juuso Westerlundas 2014–2015 m. keliavo po Kainuu regioną, ieškodamas šių dienų herojų. Būtent čia buvo sukurta suomių nacionalinė epinė poema „Kalevala“, kuri buvo išleista 1835 metais. Suomiams „Kalevala“ yra tas pats, kaip „Iliada“ visam likusiam pasauliui. Menininkas ieškojo legendinių personažų šiuolaikiniuose žmonėse. Kaip ir mitologiniai herojai, žmonės, kuriuos Westerlundas fotografavo šiam projektui, turi kažką didvyriško ir tragiško. Pasak menininko, tai yra žmonės, apie kuriuos būtų papasakotos istorijos „Kalevalos“ laikais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių