Kaune pristatomi restauruoti senieji vitražai

Iki pat rugsėjo Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune galima grožėtis daugiau kaip pusę amžiaus visuomenės akiratyje nebuvusiais vienais vertingiausių ir seniausių vitražų Lietuvoje.

Parodos „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“ ekspozicija, kaip skelbia muziejus, papildyta „ką tik iš restauratorių rankų sugrįžusiais 4 evangelistais. Tai - unikali proga iš arti pamatyti visus 5 vitražus iš Švč. Sakramento bažnyčios“.

Vienas iš parodos eksponatų - XIX amžiaus pabaigos garsiųjų „Geyling“ vitražo dirbtuvių Vienoje meistrų sukurtas kūrinys „Nukryžiuotasis su angelais“ - iki šiol žinotas tik iš kelių nespalvotų fotografijų. Šis aukšto meninio lygio vitražas į Lietuvą atkeliavo iš Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos Sankt Peterburge koplyčios kartu su 4 evangelistų vitražais, kuriuos 1934 metais įsigijo Kauno švč. Sakramento (Dievo Kūno) bažnyčia. Sovietmečiu, prieš bažnyčioje įrengiant kino teatrą „Santaka“, vitražai buvo išmontuoti, supakuoti ir nuo to laiko saugoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Pagal muziejaus pranešimą, išsaugoti Nukryžiuotojo ir 3 evangelistų vitražai (Šv. Jono, Šv. Morkaus bei Šv. Luko) sugrąžinti Kauno švč. Sakramento bažnyčiai 2017 metais. Deja, iki šiol nežinoma, kur buvo paslėpti kiti du vitražai, ar dar išliko Stasio Ušinsko sukurtas vitražas su monstrancija.

Parodos akcentas - 2016-2017-aisiais restauratorių Daugio Bumbulio ir Dalios Mulevičienės restauruotas Nukryžiuotojo paveikslas, kuriame išliko daug autentiškų „Geyling“ vitražo dirbtuvių sukurtų detalių, matomi ir S. Ušinsko tarpukariu restauruoti fragmentai. Vėliau paroda papildyta dar dviem vertingais Šv. Jono ir Šv. Morkaus evangelistų vitražais, restauruotais 2017 metais.

2017-2018-aisiais restauruoti 4 evangelistų atvaizdai niekada nebuvo užfiksuoti istorinėse fotografijose, išskyrus Šv. Matą, matomą Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos Sankt Peterburge koplyčios fotografijoje. Šie vitražai gali būti sukurti kitų Vienos dirbtuvių pačioje XX amžiaus pradžioje.

Austrų meistrų dirbtuvėse pagamintiems vitražams kontekstą parodoje Kaune kuria vertingi XV amžiaus pabaigos - XX amžiaus pirmosios pusės sakralinio meno ir liaudiškojo baroko kūriniai, dalis jų taip pat papildo Kristaus aukos ant kryžiaus slėpinio ikonografiją.

Pasak menotyrininkų, įstabios gotikinės Madonos - tai brangūs pavyzdžiai iš seniausio krikščioniškojo meno laikotarpio Lietuvoje tarp itin nedaug išlikusių dailės kūrinių, kurie mena ir išskirtinę pagarbą Dievo Motinai. Svariai parodą papildo meno pasimokiusių ir liaudies meistrų darbai, o greta jų įsipina kryždirbystės tradicijos linija su vieno ryškiausių jos atstovo - Vinco Svirskio - kūriniais.

Projektą „Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, praneša Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Xser

Xser portretas
Labai grazu !

Edmundas Tulcevičius

Edmundas Tulcevičius portretas
Aš šiuo grožiu gerėjausi dar pernai , birželio mėnesį , siūlau vitražus atiduoti tam , kam jie ir priklausė , t.y. mokinių ir studentu bažnyčiai Gimnazijos g. , žinoma prieš tai sutvarkius ją .

Elkantu

Elkantu portretas
Toki grozi tai siulyciau panaudoti naujai statomoje ar restauruojamoje baznycioje, kad tarnautu tikintiesiems. Kam laikyti uzdarius? Nelabai zmones i tuos muziejus eina, nelabai kas ir mato....
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių