Kas vyksta zoologijos sode?

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto tapybos katedros dėstytojai Aušra Vaitkūnienė, Andrius Zakarauskas ir III kurso tapybos specialybės studentai: Medeinė Revuckaitė, Sonata Riepšaitė, Aira Urbonavičiūtė, Evelina Eigelytė, Rūta Velykytė, Rasa Deveikytė, Tomas Stanaitis, Gerda Malinauskaitė, Samanta Augutė, Daiva Tankevičienė, Akvilina Šimkevičiūtė sukvietė žiūrovus į sodą – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos – Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje – įkurdintą grupinę parodą "Zoo Sodas".

Ekspozicijos pavadinimas yra nuoroda, punktyrais nužyminti kryptį į zoologijos sodą, tačiau parodoje ne visi autoriai su savo drobėmis žengia tiesiai į jį. Vieniems zoologijos sodas yra šiuolaikinės hierarchinės visuomenės – medžiotojo ir grobio – santykių metafora, kai ryšiai yra mezgami jėgos, įtakos, valdžios rimbų kirčiais. Kiti tapytojai, mąstydami apie sodą, sugrįžo į vaikystę, iš atminties ištraukdami apdulkėjusius animacinių filmų ir filmukų veikėjų ar knygų iliustracijose regėtų animalistinių personažų kūnelius.

Buvo ir tokių, kurie nuėjo tiesiai į zoologijos sodą ir tai, ką jame pamatė, ne pradžiugino, o sukėlė nerimą. Tankios grotos, vielos, virvės ir vieniši, vangūs gyvūnai – darbuose matyti tylaus, įtaigaus protesto prieš gyvūnų išnaudojimą, jų būtį paverčiant pramoga, ženklai.

Šviesos jaunųjų tapytojų kūriniuose mažai, bet argi galėtų būti kitaip? "Tai grynas tikrovės atspindėjimas ar jos perkūrimas, norint žiūrovui, ypač žiemą, priminti apie gyvybes, pasitikinčias mumis, ir jų pasaulį, esantį šalia mūsų", – parodą apibūdina A.Vaitkūnienė. Būtybės pasitiki mumis, tačiau mes nepasitikime savimi. Dėl šios priežasties skriaudžiame silpnesnius ir jaučiamės blogai.

Praskaidrindami niūroką (tačiau tikrovę reflektuojančią) ekspozicijos nuotaiką, A.Vaitkūnienė ir A.Zakarauskas į zoologijos sodą pažvelgė iš atsiminimų, glūdinčių giliai ir jau spėtų pamiršti.

Nepasinaudoję galimybe apsilankyti sode, tapytojai jį sudėliojo iš atminties fragmentų ir virtualiame lauke (at)rastų radinių. A.Vaitkūnienė atvertė vieną dienoraščio puslapį – įrėmino  daugiau nei prieš dešimtmetį Paryžiaus zoologijos sode sutiktą dramblį, jam nutapė namą, o išreikšdama pagarbą visų išėjusių gyvūnų atminimui sukūrė jiems skirtą drobę.

A.Zakarauskas nutolo nuo tikrovės, asmeninių prisiminimų ir pasinėrė į virtualų pasaulį. Naršydamas po virtualų lauką ieškojo daugiausia interneto vartotojų peržiūrų sulaukiančių vaizdų. Atsitiktinumas tai ar sutapimas – įvairių rūšių gyvūnai, jų išdaigos virtualioje erdvėje sulaukia daugiausia interneto vartotojų peržiūrų. Pakeisdamas įprasto, aiškaus vaizdo struktūrą, tapytojas kūriniu perteikė ieškojimų metu susiformavusią situaciją: realius vaizdus transformavo į tapybos ženklus (spalvas, potėpius, nutrynimus, įbraukimus ir kt.), nusakančius paviršių (taktilines jo savybes), tačiau panaikinusius vaizdą, jo struktūrą, atpažįstamumą, sąsajas su realybe.

Tapybos katedros dėstytojai zoologijos sodo temai užnėrė naują odą. "Atspindėjimas" ir "perkūrimas" yra žodžiai-raktai, kuriuos  turėtų prisiminti publika, lankydama ekspoziciją ir siekdama pakliūti į sodą, kuris tapytojus įsileido ne pro paradinius vartus, o pro slaptą įėjimą. Todėl jie priimti ne kaip vaikštinėtojai, ieškantys ramybės, o kaip gyvo mąstymo srautas, gebantis vizualizuoti visus pasąmoninius padarus ir čia pat, sode, juos paleisti.

Kas? Tapybos darbų paroda "Zoologijos sodas".

Kur? Kauno V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje (A.Mapu g. 18).

Kada? Veikia iki 2017 m. sausio 6 d.