Kaip keitėsi Kauno geležinkelio stotis?

  • Teksto dydis:

Šį pavasarį sukanka lygiai 160 metų, kai Lietuvoje pradėtas statyti geležinkelis. Ta proga Kauno geležinkelio stotyje atidaryta istorinių fotografijų paroda "Kauno geležinkelio stotis 1859–2019: nuo geležinkelio atsiradimo iki europinės vėžės "Rail Baltica".

Pirmoji geležinkelio linija Lietuvoje Turmantas–Vilnius–Marcinkonys su atšaka Lentvaris–Kaunas–Kybartai (Virbalis) pradėta statyti prieš 160 metų – 1859-ųjų kovo pabaigoje. Ši linija buvo carinės Rusijos geležinkelio linijos Sankt Peterburgas–Varšuva dalis.

Pirmoji (laikinoji) Kauno viešo geležinkelio stotis buvo atidaryta 1861 m. balandžio 11 d., kai Kauno–Virbalio šaka pradėjo kursuoti traukiniai. Ši stotis buvo kairiajame Nemuno krante, dabartinėje Fredoje, nes dar nebuvo pastatytas geležinkelio tiltas per Nemuną. Ši stotis to meto dokumentuose vadinta "laikinuoju ambarkaderiu kairioje Nemuno pusėje".

Dabartinės Kauno geležinkelio stoties viešosios veiklos pradžia galima laikyti 1862 m., kai buvo atidarytas eismas Kauno geležinkelio tiltu.

Pradėjusi funkcionuoti Kauno geležinkelio stotis iškart tapo svarbiu ekonomikos, kultūros ir visuomeninio gyvenimo centru, o Lietuvai paskelbus nepriklausomybę – pagrindiniu tiltu su užsienio šalimis. Iš čia į užsienio valstybes išvykdavo oficialios Lietuvos delegacijos, čia buvo pasitinkami svarbūs svečiai.

Antrojo pasaulinio karo metais geležinkelio stotis buvo visiškai sugriauta ir atstatyta tik 1953-iaisiais.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Kauno geležinkelio stotis pasikeitė tiek išoriškai, tiek savo reikšme. 2005-aisiais baigtas kapitalinis geležinkelio stoties remontas, 2015-aisiais, baigus "Rail Baltica" geležinkelio linijos statybos darbus nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, į stotį atvyko pirmasis tiesioginis traukinys iš Lenkijos. Paskutinis toks reisas įvyko 1939-aisiais.

Baigus įgyvendinti "Rail Baltica" projektą, Kaunas taps svarbiu tarptautiniu logistikos centru gabenant krovinius Rytų ir Vakarų bei Šiaurės ir Pietų transporto koridoriais. Taip pat padidės turistų srautas, nes kelionės traukiniu per Baltijos šalis taps labai patrauklios: iš Panevėžio į Kauną kelionė truks 38 min., iš Vilniaus į Kauną – 36 min., Varšuvą pasieksime per beveik 5 val., Rygą per 1,5 val., o Taliną – per 3,5 val.

Paroda "Kauno geležinkelio stotis 1859–2019: nuo geležinkelio atsiradimo iki europinės vėžės "Rail Baltica" eksponuojama Kauno geležinkelio stoties pagrindinėje laukiamojoje salėje.


Nuo paliaubų iki trėmimų

Štai tik keletas svarbių Kauno geležinkelio stoties įvykių.

1920 m. lapkričio 29 d. stotyje pasirašytos Kauno paliaubos tarp Lietuvos ir Antrosios Lenkijos Respublikos vyriausybių atstovų.

1933 m. liepos 17 d. atgabenta sudužusi "Lituanica".

1937 m. gegužės 9 d. pasitikta iš Rygos grįžusi 2-ojo Europos krepšinio čempionato nugalėtoja Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.

1940 m. liepos 30 d. Justo Paleckio vadovaujama įgaliotinių delegacija išvyko į Maskvą, kur rugpjūčio 3 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos posėdyje įteikė prašymą dėl Lietuvos įstojimo į Sovietų Sąjungą.

1940 m. rugpjūtį Japonijos diplomatas Chiune Sugihara prieš išvykdamas į Berlyną dalijo vizas karo pabėgėliams, iš šios stoties 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą į Sibirą tremti gyventojai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Grunvaldas

Grunvaldas portretas
Musu stotis kaip stotis Vilniaus tai kaip navaziuoji kosmaras.

zelemuncikas

zelemuncikas portretas
Sovietmečiu,ką nors ypatingo kauniečiai surasdavo tik gelžkelio stotyje.

arvys

arvys portretas
zurnaliugos, ar priespaskutinis ivykis yra svarbus Lietuvai? Ar okupacijos prašymas yra svarbu? Tai yra tragiškas įvykis, bet tikrai ne savrbus, nors ir nulemes 50 metu Lietuvos tragiško egzistavimo...
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių