Kaip įkišti dramblį į degtukų dėžutę?

bbb Johanesas Deimlingas – taip save pristato vienas garsiausių šių dienų performanso kūrėjų, Performanso studijų (PAS) įkūrėjas. Jo meno atvirumas šokiruoja ne vieną konservatyvų stebėtoją.

bbb Johanesas Deimlingas – taip save pristato vienas garsiausių šių dienų performanso kūrėjų, Performanso studijų (PAS) įkūrėjas. Jo meno atvirumas šokiruoja ne vieną konservatyvų stebėtoją.

Aktyvus tiek kūrybos lauko, tiek edukacijos procesų veikėjas, daugiau nei 15 metų tyrinėjantis mokymo ir mokymosi procesus, rengiasi kelionei į Lietuvą: gegužės 27–birželio 1 d. jį išvysime festivalyje CREATuRE.

– Kodėl tapote performanso meno mokytoju?

– Jau 15 metų mokau skirtingose akademijose, o nuo 2008 m. dirbu projekte PAS (Performanso meno studijos/Performance Art Studies), kurį ir įkūriau. Mokymas, arba tiksliau perduodama patirtis, vyksta greta mano asmeninės kūrybos ir tyrimų lauko. Ši edukacijos idėja gimė natūraliai, tad aš jos neišgalvojau kaip galimybės, pvz., užsidirbti pinigų. Pirmuosius praktinius užsiėmimus vedžiau Vokietijos meno mokykloje, kurios mokytojai žinojo mano darbus ir kurie patys paprašė penkias dienas padirbėti su jos studentais. Tai man atvėrė akis. Pirmoji mano kaip mokytojo praktika labai aiškiai parodė, kad performanso žinias įmanoma perduoti jauniesiems.

Tikslas nėra įtraukti kūrėją į konkrečią praktiką, tačiau pasitelkti performansą kaip įrankį, skatinantį suvokti meniškus ir nemeniškus procesus. Po poros mėnesių gavau pirmąją mokytojo poziciją Šveicarijoje, Ciuriche. Ten dirbau apie 15 metų iki tapau Norvegijos teatro akademijos docentu. Ėmiau tyrinėti sankirtas tarp performanso atlikimo ir mokymo technikų bei priemonių.

Suvoktų sankirtų gausumas paskatino ieškoti pratimų, užduočių, eksperimentų, kuriuos galėčiau panaudoti pamokose edukacijos pagrindais ir taip kiekvienam susidomėjusiajam atverti performatyvaus mąstymo bei suvokimo būdus.

Smalsumas mane atvedė ten, kur esu dabar. Sukurti kursą performanso studijoms ne tiek jau daug skiriasi nuo paties performanso kūrimo proceso. Performanso atlikėjas gali būti matomas kaip mokytojas, o publika – kaip mokiniai, studentai. Galerija, muziejus – klasė. Šie labai maži ženklai yra raktai, padedantys suvokti, kaip aš mokau, – mokymąsi ir kūrybą jungia tapatūs procesai. Svarbu, konvencionalų mokymo/mokymosi būdą palikti nuošaly, tam, kad atsivertų suvokimų laukas.

Mene nėra grynojo žinojimo ir tam, kad turėtume galimybę kurti rytojaus meną, mokymas ir mokymasis (mokytojas ir studentas) privalo komunikuoti atviru dialogu, kai žinios gali būti patirtos, o ne išmoktos. Be studentų mokytojas būtų bevertis, kaip ir studentai be jo. Dabar mokymas galimas tik per susikirtimo taškus, ir tai galioja ne tik performansui.

– PAS tinklalapyje teigiama, kad menas yra skirtas dalytis. O ką menininkas gali gauti iš publikos? Ar performanse dalyvauja publika? Žinoma, yra menininkas, bet gal kartais (visada?) žiūrovas tampa kūrinio dalimi?

– Performanso menas visada yra gyvas ir egzistuoja bent vienas meninio akto liudininkas. Septintojo dešimtmečio pabaigoje hepeningas įtraukdavo auditoriją ne tik kaip žiūrovą, bet ir kaip kūrėją, tačiau performansas pakeitė šiuos santykius. Publika yra žiūrovas, liudytojas, stebėtojas o ne aktyvi proceso dalis. Socialinis aspektas toks, koks buvo hepeninge ar fluxus, performanse pakeičiamas menininko veiksmu, net ir kalbant apie tai, kad performanso menas yra sociali meno forma, kadangi jis negali gyvuoti be žiūrovų. Menininkas negali pats pamatyti savo kūrinio. Auditorija yra archyvas, įrašymo priemonė to, kas vyksta čia ir dabar.

– Įdomu, koks yra pirminės idėjos gimimas, kaip ji plėtojama? Koks yra kelias nuo idėjos užuomazgos iki kūrinio realizavimo?

– Mano darbas grįstas proceso principu. Pati proceso prigimtis – visada būti judėjime. Net tada, kai pabaigiu performansą, nenutrūkstamai vyksta naujas procesas, grįstas įgyta patirtimi. Atlikimo procesas negali pats savaime sustoti, nebent gali būti sustabdytas pačiam menininkui panorėjus. Idėjos kuria naujas idėjas, modelius, potyrius. Performansus visuomet kuriu serijomis ar ciklais (pvz., naujausias mano ciklas "A Rolling Stone Gathers No Moss"). Daugiau nei 20 performansų gali pasirodyti viename cikle, o tai ir yra laukas naujoms idėjoms atrasti. Daugiausia idėjų man gimsta tualete. Tai tiesa. Juk ši erdvė yra labai asmeniška, kurioje būni su savo kūnu visiškai vienas, tuomet gali prasidėti refleksija ar protinis virškinimas. Šiais momentais mintyse kuriu būsimų kūrinių brėžinius. Minčių erdvės neribojimas leidžia įdėti dramblį į degtukų dėžutę. Pasilieku sumanymus idėjų archyve ir vėliau su jais dirbu.

– Kas jus domina Lietuvos performansų lauke? Ko tikitės iš festivalio CREATuRE?

– Manau, visada geriausia nieko nesitikėti, nes viltys turi vieną žiaurią galimybę – neišsipildyti. O ką aš darysiu Lietuvoje... Tiksliau būtų klausti, ar aš būsiu kempinė, mėginanti viską sugerti į save. Noriu bendrauti su vietiniais žmonėmis, stebėti miestą, kaupti patirtį. Performanso meno aš nematau kaip kažkokio vietinio atributo, tai tarptautinis reiškinys, tad man įdomu, kaip lietuviai perskaitys šią tarptautinę kalbą.


Kas? bbb J.Deimlingo performansas.
Kur? Rotušės aikštėje
Kada? gegužės 31 d. 14.30 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jetau

Jetau portretas
Kam ir už ką kišti dramblį į degtukų dėžutę? Kuo Tamstai nusikalto vargšas dramblys?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • „Scanorama“ Kaune: ko nepraleisti antrąją savaitę?
    „Scanorama“ Kaune: ko nepraleisti antrąją savaitę?

    Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pradeda antrąją festivalio savaitę Kaune ir kviečia į naujus susitikimus kino teatre. Žiūrovų lauks retrospektyvų programos, nauji susitikimai su lietuvių režisieriais ir erdvus žvilgsnis ...

  • Jaunimas šturmavo varžytuves „Grok, Jurgeli“
    Jaunimas šturmavo varžytuves „Grok, Jurgeli“

    Šeštadienį Kauno sporto halėje vyko tradicinės linksmybės, kasmet pritraukiančios minias liaudiškos muzikos mylėtojų. Varžytuvės „Grok, Jurgeli“ šiemet vyko jau 48 kartą. ...

    1
  • „Queen“ Kaune prikėlė roko karalių
    „Queen“ Kaune prikėlė roko karalių

    Legendiniai britų rokeriai „Queen“, net ir be grupės sielos Fredžio Merkurio Kauno „Žalgirio“ arenoje įvykdė planą „maksimum“ – klausydami senųjų kūrinių lietuviai kartu ir dainavo, ir verkė. ...

    6
  • Pelenės istorija pagal J. Straussą – nepelnytai užmirštas grožis
    Pelenės istorija pagal J. Straussą – nepelnytai užmirštas grožis

    Tai iškart atpažįstamas Johannas Straussas, tik dar niekur negirdėtas, – taip apie naująją Kauno valstybinio muzikinio teatro premjerą "Kita Pelenės istorija" sako spektaklio muzikinis vadovas Virgilijus Visockis. ...

  • Tarpukario skelbimai: žvilgsnis į laikinąją sostinę
    Tarpukario skelbimai: žvilgsnis į laikinąją sostinę

    Kauno regioniniame valstybės archyve (KRVA) pradėjo veikti unikali paroda, leidžianti pajusti tarpukario kultūrinį šurmulį mieste. Senuosiuose skelbimuose galima atrasti ir kvietimų susipažinti, ir bandymų nuslėpti mokesčius. ...

    1
  • Tai, kas neleis subyrėti Europai
    Tai, kas neleis subyrėti Europai

    Lapkričio 22–23 d. Kaune renkasi trylika Europos platformos "Magic Carpets" ("Stebuklingi kilimai") partnerių iš įvairių Senojo žemyno taškų. Kažin, ar verta stebėtis, kad šiai ES finansavimą užsitikrinu...

    3
  • Parodoje – melo dėsnių pasaulis
    Parodoje – melo dėsnių pasaulis

    Šiuolaikinio meno POST galerijoje veikia skulptoriaus Tomo Martišauskio instaliacijų paroda HABAS. Erdves užpildžiusi kompozicija kuria kelionę po iliuzijų ir melo dėsnių pasaulį. ...

  • Šauniausios Lietuvos kapelos susirungs Kaune
    Šauniausios Lietuvos kapelos susirungs Kaune

    Jau rytoj legendinės Kauno sporto halės stogą kilnos liaudiškos muzikos kapelos iš Aukštaitijos, Dzūkijos, Sūduvos ir Žemaitijos. Varžytuvėse „Grok Jurgeli 2017“ dėl taip aistringai geidžiamo nugalėtojos titulo rungs...

  • Kauno bienalės pamokose – įkvėpimo paieškos
    Kauno bienalės pamokose – įkvėpimo paieškos

    Šiųmetė Kauno bienalė savojo tikslo – tyrinėti, kokių paminklų kokiose erdvėse mums (ne)reikia – siekia subūrusi ne vien Lietuvos ir užsienio menininkus, bet ir moksleivius, kuriems parengtos specialios edukacinės programos. ...

    4
  • Restauratorius I. Stankus – mažas didis žmogus
    Restauratorius I. Stankus – mažas didis žmogus

    Ignas Stankus (1953–2013) dailininkas restauratorius, vienas svarbiausių restauratorių, naujam gyvenimui prikėlusių Pažaislio vienuolyną. Minint šio ypatingu kruopštumu pasižymėjusio dailininko mirties sukaktį, Kauno viešojo...

    2
Daugiau straipsnių