Jaunatviškos smuikininko ir dirigento Y. Menuhino metinės

Kūrybinis ekspresas

Paminėjimas nebuvo labai iškilmingas, veikiau, kameriškai kuklus, bet profesionalus ir jaunatviškas, mat minėjimo kaltininkai – keturi jauni muzikantai: smuikininkas Algirdas Šochas, altininkė Ieva Sruogytė, pianistas Ugnius Pauliukonis ir violončelininkas Raphaelis Unger (Prancūzija). Visi jie dar tebestudijuoja aukštosiose muzikos mokyklose užsienyje.

Tris atlikėjus lietuvius jungianti gija – Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla, kurioje jie yra mokęsi. Tad išsibarstę po skirtingas Europos šalis, į Lietuvą atlikėjai grįžo trumpam, šįkart tikrai neatostogauti. Vakaro programą jaunieji atlikėjai sudarė patys, o repetavo tik susitikę Lietuvoje, tad laiko turėjo ne itin daug. Beje, visi keturi drauge grojo pirmą kartą.

Pasirodymai duetu

Jau iš atlikėjų sudėties ir pasirinktos nedidukės erdvės buvo aišku, kad laukia kamerinės muzikos koncertas. Tad jį ir pradėjo kūrinys dviem – Wolfgango Amadeus Mozarto Duetas smuikui ir altui Nr. 1, G-dur, kurį atliko A.Šochas ir I.Sruogytė.

Šio opuso, kaip beje, ir visos W.A.Mozarto muzikos, atlikimas reikalauja itin didelio kruopštumo, tad visa tai ir buvo akivaizdu: buvo atliktas tiksliai, neromantizuotai, išlaikant kontrastus tarp dalių. Tik pačioje pabaigoje nežymiai jautėsi skuba.

Po koncerto pradžioje nuskambėjusios klasikos sekė kitas duetas – fortepijonas ir violončelė, jau šiek tiek šiuolaikiškesniu amplua: U.Pauliukonis ir R.Unger atliko Radiono Ščedrino "Albénizo stiliuje", originaliai parašytą smuikui ir fortepijonui, tačiau transkribuotą violončelei ir fortepijonui.

Šis kūrinys sudarė ryškų kontrastą prieš tai skambėjusiam opusui – spalvingai susipynė šmaikštus R.Ščedrino ir temperamentingas Isaaco Albénizo (kurį jis imitavo) stilius, o visa tai dar paįvairinta džiazo intonacijomis ir tango ritmais. Atsiskleidė ir abiejų atlikėjų virtuoziškumas, o vietomis ir subtilumas, taip pat ir organiškas derėjimas grojant kartu. O lyrišką ir jausmingąją savo pusę U.Pauliukonis ir R.Unger atskleidė prancūzų romantiko Gabrielio Fauré Romanse fortepijonui ir violončelei op. 69.

R.Unger sakė šiuo kūriniu norėjęs Lietuvos publikai padovanoti dalelę savo šalies, ir, matyt, jam pavyko, nes publika kūrinį priėmė itin šiltai.

Įveikti iššūkiai

Pasikeitusi atlikėjų sudėtis publikai padovanojo XX a. rumunų kompozitoriaus George'o Enescu kūrinį nuostabiu pavadinimu "Meilės ryto daina" arba rumuniškai "Aubade lointane" (nors tikslus vertimas būtų tikriausiai "Tolima serenada"), sukomponuotą smuikui, altui ir violončelei.

Ne tik pavadinimas buvo nuostabus – susibūrę į muzikantai atskleidė dar kitokį savo veidą: jausmingą, romantišką, o muzika skambėjo šviesiai, pastorališkai. Visi trys puikiai derėjo kartu.

Kad publika neužsiliūluotų meilės kupinuose garsuose, koncerto programos pabaigai buvo paliktas muzikinis desertas – Roberto Schumanno fortepijoninis kvartetas Es-dur, op. 47, pats sudėtingiausias vakaro opusas, kurį atliko visi drauge.