- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Istorinės prezidentūros projekto "Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai" komanda penkerius metus trukusį projektą baigia nauja paroda, trimis leidiniais ir renginiu "V16 nuo vidurdienio iki vidurnakčio".
Svarbiausi įvykiai
Pažinti, suprasti, didžiuotis – su tokiu šūkiu Istorinė prezidentūra 2013-aisiais pradėjo penkerių metų trukmės projektą "Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai".
Pirmoji pradėjusi galvoti apie artėjantį moderniosios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, muziejaus kūrybinė komanda ieškojo veiklos formų, galinčių daryti visuomenei ilgalaikį poveikį. Tad buvo atsisakyta trumpalaikių triukšmingų akcijų ir pasirinkta nuosekli valstybės istorijos pažinimą ir dalyvavimą skatinanti veikla.
Per ketverius projekto metus visuomenė įvairiomis interaktyviomis formomis (Vasario 16-osios šventiniais renginiais, protų mūšiais, balsavimu muziejuje ir internetu) supažindinta su 400 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių. Muziejaus istorikai atrinko ir aprašė visus svarbiausius to laikotarpio momentus, siekdami kuo įvairiapusiškiau atskleisti politinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvenimą.
Dėmesys sutelktas ne tik į kertinius valstybės sąrangos (Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, Konstitucijos ir kt.), diplomatijos (Lietuvos pripažinimo de jure ir de facto, tarptautinių sutarčių, ultimatumų ir kt.), vidaus politikos (Seimo ir prezidento rinkimų, Lietuvos kariuomenės ir policijos kūrimo ir kt.), švietimo (Lietuvos universiteto įkūrimo, švietimo reformos ir kt.), socialinės apsaugos (pirmųjų modernių vaikų prieglaudos namų, ligoninių statybos ir kt.) momentus. Parodos rengėjų manymu, ne mažiau svarbūs yra ir sporto (tautinė olimpiada, nauji sporto statiniai, tarptautiniai sportininkų laimėjimai ir kt.), kultūros (atidaryti muziejai, kino teatrai, sukurti lietuviški filmai ir kt.), finansų ir ekonomikos (lito įvedimas, žemės reforma ir kt.), komunikacijos ir susisiekimo (pašto, radiofono įkūrimas, naujų tiltų statyba ir kt.) įvykiai, labai praturtinantys mūsų žinias apie du pirmuosius moderniosios Lietuvos dešimtmečius.
Vasario 16-ąją Istorinės prezidentūros rūmai lankytojų lauks nuo vidurdienio iki vidurnakčio – už bilietą mokėti nereikės.
Išliekamoji vertė
Per ketverius projekto metus visuomenė aktyviai balsavo (daugiau kaip 20 tūkst. balsų) ir iš 400 atrinko 100, jų nuomone, pačių reikšmingiausių įvykių, kurie penktojo etapo metu buvo sureitinguoti ir vizualizuoti naujojoje parodoje.
Šių dienų Lietuvos visuomenės žvilgsnį į Pirmąją Lietuvos Respubliką atskleidžia ne tik balsavimo rezultatai, bet ir parodoje rodomas trumpametražis filmas "Karalių pasaka". Jį kūrusi Vytauto Didžiojo universiteto studentų komanda, vadovaujama Laisvūno Karvelio, kalbino šių dienų herojus, žmones, kurie savo darbu ir visuomenine veikla įkvepia aplinkinius ir kuria istoriją.
Su paroda pasirodžiusiame skaitmeniniame leidinyje "Pirmoji Lietuvos Respublika: kas, kur, kada?" pateikiami visi 400 projekte dalyvavę reikšmingiausi politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) įvykiai. Elektroninį leidinį galima parsisiųsti čia.
Atvira iki vidurnakčio
Vasario 16-ąją Istorinės prezidentūros rūmai lankytojų lauks nuo vidurdienio iki vidurnakčio – už bilietą mokėti nereikės.
Šventinę dieną prezidentūrą bus galima aplankyti dviem būdais. Pirmasis – savarankiškas vizitas, kurio metu bus galima apeiti antrąjį istorinių rūmų aukštą. Čia galima apžiūrėti audiencijų salę, valgomąjį, mažąjį saloną ir Prezidento darbo kabinetą su juose veikiančiomis ekspozicijomis ir laikinosiomis parodomis. Norintieji galės dalyvauti įvairiose edukacinėse veiklose, priimti Prezidento rūmų iššūkį ir laimėti vertingų prizų.
Antrasis būdas – ekskursija su ekskursijų vadovu, kurios metu aplankius pirmajame rūmų aukšte įrengtą Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą galima išbandyti įvairias edukacines veiklas. Galimybe šiuo būdu praplėsti akiratį kauniečiai suskubo pasinaudoti: vakar dieną buvo užimtos beveik visos registruojamos vietos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...