I. Veisaitės likimas: gyvenimas keturiose epochose

Sakytinės istorijos žanras

Anot Sigitos Pūkienės, kurios vadovaujamoje leidykloje "Aukso žuvys" išleista A.Švedo knyga, joje atskleistas neeilinės asmenybės – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės likimas. Jis aprėpia keturias skirtingas epochas: tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laikotarpį, sovietmetį, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.

Knygos autorius A.Švedas – kultūros istorikas, vienas stipriausių sakytinės istorijos žanro knygų autorių Lietuvoje, parašęs ir sudaręs aštuonias knygas. Įkvepiančios asmenybių gyvenimo istorijos, kaip žinome, yra vienas populiariausių negrožinės literatūros žanrų.

Asmenybė kultūroje ir istorijoje

Šioje knygoje asmeniniai žmogaus išgyvenimai glaudžiai susipynę su istoriniu ir kultūriniu kontekstu – atkuriama ne tik I.Veisaitės biografija, bet ir jos sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, legendinių spektaklių fragmentai, praėjusio amžiaus Lietuvos žydų gyvenimo vaizdai.

I.Veisaitės gyvenimo istorija skleidžiasi ne tik skirtingais istoriniais tarpsniais, bet ir įvairiose kultūrose: ji gyveno ir dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Estijoje, stažavosi Oksfordo universitete, lankėsi kitose užsienio šalyse.

Knygos herojės pasakojimuose iškyla garsūs veidai ir vardai: JAV filantropas George'as Sorosas, estų kompozitorius Arvo Pärtas, rusų dramaturgas Aleksandras Volodinas, rašytojas Icchokas Meras, literatūros kritikė ir vertėja Ugnė Karvelis ir daugybė kitų.

Prieš ir po karo

I.Veisaitė gimė pasiturinčioje ir kartu netipiškoje žydų šeimoje Kaune. Anot pačios knygos herojės, tėvas stengėsi, kad ji neišsiskirtų iš kitų vaikų – neveždavo jos į mokyklą automobiliu, nepirko brangių bilietų nei į kiną, nei į teatrą, kurį mergaitė buvo įsimylėjusi, mokė dalytis žaislais su draugėmis, niekada nemušė. Tačiau prieš Antrąjį pasaulinį karą Irenos tėvai išsiskyrė.

Mergaitė savo tėvą, visą laiką gyvenusį užsienyje, pamatė tik po 30 metų. Sovietmečiu I.Veisaitei dėl šios "nuodėmės" – tėvo užsienyje – teko bėgti studijuoti į Maskvą nuo sovietinio saugumo Lietuvoje. Tačiau ir ten, studijuodama germanistiką, patyrė didelių skriaudų dėl minėto biografinio fakto, nors jos tėvas tarpukariu finansiškai rėmė vieną tarptautinę revoliucionierių organizaciją ir net buvo laikinai priglaudęs namuose Antaną Sniečkų, kurį dukrelei pristatė kaip Petro Cvirkos pusbrolį.

Pažymėtina, kad po karo A.Sniečkus priglaudė savo namuose I.Veisaitės pusbrolį Aleksandrą Štromą, kuris vėliau tapo žinomu pasaulyje politologijos profesoriumi, ir sudarė galimybę Irenai aplankyti JAV gyvenusį tėvą, turėjusį didžiulę įtaką jos auklėjimui.

Apie teatrą ir skaudžias patirtis

Vaikystėje knygos herojė svajojo apie dainininkės ar aktorės karjerą, tačiau studijavo Maskvoje germanistiką, o grįžusi dirbo anuomečiame Pedagoginiame institute. "Mano kelias į teatro pasaulį prasidėjo nuo darbo su knyga, pristatančia Bertoldo Brechto kūrybą, – "Motulę Kuraž"... Brechtui rūpėjo ne atspindėti tikrovę, o ją pakeisti... Man visa tai buvo nauja ir mane užintrigavo", – kalba knygoje I.Vėsaitė, kartu prisipažinusi, kad teatras jai tapo ta vieta, kur gali mąstyti apie gyvenimą, žmogų, kūrybą.

Į istoriko klausimą, kodėl herojei pačiai nekilo mintis užfiksuoti svarbiausių savo gyvenimo įvykių, pateikė ne vieną atsakymą. Vienas iš jų – niekas nenorėjo klausytis jos ribinių patirčių. O be to, po karo reikėjo kabintis į gyvenimą, ir I.Veisaitei greit tapo aišku, kad skaudžios atminties (po karo ji tik per stebuklą liko gyva, o iš tėvų kartos gyva liko tik vienintelė jos teta) gaivinimas labai sekina.

Apie knygą ir jos heroję

Poetas, vertėjas, kultūros tyrinėtojas Tomas Venclova

"Ši ilgojo pokalbio žanrui priklausanti knyga būtina kiekvienam skaitytojui, kurį domina pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istorija. Irena Veisaitė – vienas iš šviesiausių mūsų krašto žmonių, tolerancijos ir sveiko proto įkūnijimas. Daugiausia dėmesio ji skiria kultūrai, ypač teatrui, ir sovietmečio kultūrinei opozicijai, bet itin išmintingai, vengdama kraštutinumų ir tuščiažodžiavimo, gvildena ir painius filosofinius klausimus."

Istorikas Saulius Sužiedėlis

"Čia atsiveria nepamirštami XX a. Lietuvos istorijos vaizdai: žydiškasis ir lietuviškasis tarpukario Kaunas, nuožmi karo ir Holokausto tikrovė, išsigelbėjimas ir atgimimas. Ši jaudinanti žymios kultūrologės epopėja – tai ne istorinė monografija ar vadovėlis, tai tiesiog sąlytis su praeitimi."

Teatro režisierius Gintaras Varnas

"Profesorė Irena Veisaitė per savo Vakarų literatūros paskaitas mums, studentams, padėjo gilius ir esminius Vakarų minties suvokimo pamatus. Teatrą ji vertina ne kaip pigią pramogą, bet kaip aukštąjį meną, stengiasi, kad Lietuvos scenoje atsirastų visuomenei reikšmingų, gilių kūrinių. Irena Veisaitė – tikras Apšvietos žmogus XX–XXI a. Lietuvoje, daug prisidėjęs prie termino Homo Sovieticus virsmo Homo Europaeus.

Komentaras

Istorikas Aurimas Švedas

Kaip istoriką mane visą laiką domino akademinio ir kultūrinio pasaulio žmonės, kažką prasmingo nuveikę mūsų visuomenės ir valstybės labui, kurių gyvenimai sujungia įvairias epochas, yra prisodrinti įvairių įvykių ir ribinių patirčių. I.Veisaitė – vienas iš nedaugelio šiandien Lietuvoje gyvenančių žmonių, kuriems tiktų epitetas "istorinė asmenybė". Kalbėtis su I.Veisaite man buvo įdomu ir prasminga ne tik kaip istorikui, bet ir kaip žmogui, mąstančiam apie savojo buvimo istorijoje prasmę.

Kas? A.Švedo knygos “Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ pristatymas. Susitikime dalyvauja A.Švedas, I.Veisaitė, pokalbį moderuoja Egidijus Aleksandravičius.

Kur? Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.

Kada? vasario 9 d. 17.30 val.