Į svečius – pas skautus

Šią savaitę Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse kas vakarą dega laužai, skamba dainos ir klega jauni balsai – čia 100-mečio stovykloje „Laužų karta“ stovyklauja skautai iš Lietuvos ir kitų pasaulio valstybių. Ketvirtadienį stovyklautojus lankė svečiai.

Laisvė išradingumui

Svečių dieną visi norintieji galėjo pamatyti skautų gyvenimą iš arčiau. Ryte visi buvo kviečiami dalyvauti skirtingose religinėse apeigose, priklausomai nuo išpažįstamo tikėjimo. Tai – neatsiejama skautų gyvenimo dalis.

Vėliau ir stovyklautojams ir stovyklos svečiams prisistatė įvairių organizacijų atstovai. Vakarop pradėjo veikti jormarkas – atviri mainai daiktais ir paslaugomis. Jo metu netrūko skautų išradingumo. Kol vieni viliojo įsigyti pintas apyrankes ar ženkliukus, kiti siūlė komplimentus ar masažą.

Akys nukrypo į dvi mergaites. Jos sėdėjo ant pledo, pasidėjusios šukas ir veidrodėlį. Pasirodo, jog jų talentas – šukuosenos. Vienuolikmetės Viltė ir Rūta priklauso Kernavės tunto skautams, tad šią plaukų pynimo idėją atsivežė iš ten: „Netoli Kernavės vyksta vasaros stovyklos, taigi ten dažnai siūlo supinti plaukus. Juk daug žmonių, todėl norisi išsiskirti ir būti su gražia šukuosena“. Viltė pasakojo skautiška veikla užsiimanti jau ketvirtus metus, o Rūta, įkalbėta draugės, prisijungė prieš metus.

Skautų bendrystė

Į stovyklą atvyko ir daugybė užsienio skautų. Viena jų – rusė Nastia. ,,Esu iš Rusijos, Sankt Peterburgo, atvykau čia prisijungusi prie Maskvos delegacijos. Į skautų veiklą įsitraukiau būdama 8-erių metų, paskatinta brolio“, – kalbėjo mergaitė. Ji džiaugėsi galimybe stovyklauti Lietuvoje, gyrė stovyklos programą, nes atrado nemažai veiklų, iš kurių galėjo išsirinkti tai, kas labiausiai patinka.

Užsiėmimai tikrai nekasdieniai – jodinėjimas žirgais, jūrų mūšis Kauno mariose ar netgi cheminių eksperimentų laboratorija gamtoje.

Jomarke pakalbintas Andrius Bakanaas atvyko iš Kauno krašto Stasio Jameikio skautų vyčių draugovės, jis – draugininko pavaduotojas. Į skautų veiklą įsitraukė jau prieš 12 metų, sudalyvavęs skautiškų dainų konkurse. „Čia, stovykloje, labai vertinu bendravimą su užsieniečiais. Tikrai jaučiamas skautiškas tarpusavio ryšys ir dvasia, nors ir esame iš skirtingų kraštų. Įsimintiniausia akimirka tikriausiai galėčiau pavadinti skautiškos dainos atlikimą, kai ją dainuoti pradėjo prancūzai, o vėliau įsijungė lietuviai. Susipynė vienybė, dviem kalbomis skambėjo ta pati melodija“, – įspūdžiais dalijosi Andrius.

Vaida Vaitkevičiūtė bei Kotryna Jurkutė – atvykusios iš Marijampolės krašto Mildos vyr. skaučių draugovės. „Mano kaip skautės veikla prasidėjo labai paprastai – pradinių klasių mokytoja buvo skaučių vadovė, ir mes matydavome, kaip ji vis ką nors veikia su skautais. Taip susiklostė, jog daviau jaunesniojo skauto įžodį. Dabar neįsivaizduoju, ką veikčiau, jei nebūčiau skautė“, – prisipažino Vaida. Kotrynos patirtis labai panaši: „Mano pradinių klasių mokytoja taip pat vesdavo skautų būrelius, taigi kol buvau jos mokinė, tol ir lankiau užsiėmimus pas ją. Šia veikla užsiimu jau 11 metų“.

Iššūkis – svečiai

Saulius Jurevičius – stovyklos viršininko pavaduotojas. Jis neslėpė – svečių diena stovyklos vadovybei yra tikras iššūkis.

„Visą dieną renkasi garbūs svečiai. Iš ryto buvo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vėliau atvyko ministrai, Seimo nariai, savivaldybių atstovai. Jiems surengėme specialų priėmimą, pristatėme skautų veiklą, parodėme stovyklą“, – pasakojo S.Jurevičius.

Nenuobodžiauja ir stovyklautojai. „Vaikai yra suskirstyti į skirtingas grupes pagal amžių. Jie dalyvauja skirtinguose užsiėmimuose, o stovyklai baigiantis visi bus išbandę visas veiklas. O užsiėmimai tikrai nekasdieniai – jodinėjimas žirgais, jūrų mūšis Kauno mariose ar netgi cheminių eksperimentų laboratorija gamtoje“, – vardijo stovyklos viršininko pavaduotojas.

Kita Tautinė stovykla, į kurią suvažiuos ir užsienio skautai, turėtų įvykti po dešimties metų. O Jubiliejinė stovykla – po penkerių.


Šiame straipsnyje: stovyklaskautaiLaužų karta

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių