Geros komedijos receptas pagal režisierę E. Kižaitę

Eglę Kižaitę įprasta pristatyti kaip kūrėją jaunimui ir vaikams, tačiau jai svarbiausias dialogas su žiūrovais, nepaisant jų amžiaus. Režisierė jau nusiteikusi susitikti su publika komedijoje "Vasarvidis" pagal Williamo Shakespeare'o pjesę "Vasarvidžio nakties sapnas", kurios premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre – jau netrukus.

– W.Shakespeare'o pjesė "Vasarvidžio nakties sapnas" – viena populiariausių šio autoriaus pjesių. Joje net trys siužetinės linijos: Atėnų kunigaikščio Tesėjo ir Amazonės karalienės Ipolitos vestuvių šventimas, Fėjų karalystė ir keturių įsimylėjėlių atėniečių nuotykiai. Jūsų pastatymas bus vienos dalies. Kažko atsisakėte?

– Ši pjesė buvo sukurta aristokratų vestuvėms. Vaidinimo scena atskleidžia paties autoriaus santykį į tokius pramogoms užsakytus kūrinius. Atsisakiau teatro scenų, nes pasirinkau kitas linijas. Spektaklyje veiksmas prasideda Ipolitui ir Tesėjui ruošiantis vestuvėms. Išliko ir dievų – Titanijos ir Oberono linija – jie spektaklyje jungia temą, paaštrina konfliktą. O pagrindinį vaidmenį atlieka elfas Pakas, kurio burtai sukelia nesusipratimus – kažkas kažko nemyli, įsimyli ne tą. Taip ir neišaiškėja, ar jis buria tyčia, ar ne. Man ši pjesė tuo ir įdomi, kad yra pakankamai fragmentiška. Tai leidžia palaikyti spektaklio gyvybę, žaismingumą, peršokti iš vienos scenos į kitą. Man patinka, kai aktoriai, suvaidinę komediją, iš scenos išeina šlapi.

– Prieš akis iškyla jūsų spektaklis pagal "Dekamerono" noveles "Atleisk jiems – nes jie nežino, ką daro". Spektaklis buvo paremtas komedijos del arte principais. Kokią formą taikysite W.Shakespeare'o pjesei?

– Tai buvo del arte variacija, nes šis žanras turi daug taisyklių. Kai tas taisykles laužai, tada yra įdomu. Daugelyje šalių spektakliai pagal W.Shakespeare'o kūrybą yra statomi remiantis sena tradicija. Mes laužome tradicinius kanonus. Vienas teatro aktorius yra pasakęs, kad lietuviai teatralai daug keliauja, dalyvauja tarptautinėse dirbtuvėse, festivaliuose ir viską jungia, maišo stilius. Lietuviai režisieriai kuria išskirtinius spektaklius. Mūsų teatras labai įvairus, nes mes neturime vienos tradicijos, mokyklos, esame drąsūs laužyti taisykles, dėl to ir gimsta nauji, netikėti dalykai.

– Spektaklio žanras – komedija. Būtent tai suteikia konkrečių lūkesčių žiūrovui. Ar jūs bandysite juos pateisinti?

– Čia jau pats dramaturgas yra padaręs didelį darbą – komedija yra pjesėje. Per daug negalvoju apie žiūrovų lūkesčius, nes nesinori įsivelti į nesibaigiančią diskusiją, kadangi visi nori skirtingų dalykų. Manau, kad kaip ir gyvenime, kai nustoji tikėtis, galvoti, tada ateina džiaugsmas. Rytų filosofija moko neturėti troškimų. Manau, ir teatras žiūrovus nustebintų, jie daugiau pajaustų ir įsijaustų, jei atsisakytų troškimų dar prieš užgęstant salės šviesoms. Mes, kūrėjai, einame į sceną ir priimame žiūrovą tokį, koks atėjo. Neišeiname iš scenos, jeigu atėjo ne toks, kokio mes tikėjomės. Visada siekiame užmegzti dialogą ir tikimės, kad žiūrovas nori to paties.

– Žiūrovui svarbiausia priimti žaidimo taisykles?

– Taip. Teatras – ne kaip kinas ar televizija, jis yra gyvas. Žiūrovas jaučia aktorių, koks jis yra tą dieną, kaip vaidina, ar jis atsidavęs. Tiek pat aktorius jaučia žiūrovą, kiek jis yra su juo, kiek serga už jį. Tai turėtų būti bendras suvokimas, buvimas kartu. Aktorius kuria kartu su žiūrovu.

– Ar visi aktoriai gali ir geba kurti komedijos vaidmenis?

– Tikrai yra aktorių, kuriems tai sudėtinga. Aišku, tai priklauso nuo pjesės ir nuo režisieriaus. Pasitaiko, kad aktorius įsivaizduoja save romantiniu herojumi, ir staiga pamatai jį visai kitomis spalvomis. Arba momentas, kai staiga komikas suvaidina tragišką vaidmenį. Negali patikėti, kad tai tas pats žmogus. Čia ir yra teatro stebuklai.

Reikia labai daug laiko skirti, norint suprasti kitą žanrą. Tai lyg pradėti kitą mokslą, jei aš dabar bandyčiau įsigilinti į chemiją? Lietuvoje aktoriai save išbando įvairiuose spektakliuose. Komedijos žanras yra sunkus. Nėra daug komedijų, o ypač nėra daug gerų komedijų.

– Kokia, jūsų nuomone, būtų svarbiausia komedijos spektaklio sudedamoji dalis?

– Aktoriai. Svarbus ir jų susižaidimas. Aš atsinešu idėjos sumanymą, bet man patinka, kai spektaklio kūrimo procese sumanymas keičiasi. Komedija leidžia aktoriams kurti, suteikia laisvę, čia būna daug improvizacijos. Vyksta tarsi koks kino montažas, o vaidyba kaip komandinis žaidimas.

– Norisi paliesti ir dar vieną aspektą. Neretai komedijos žanro spektaklis tapatinamas su komerciškai naudingu spektakliu. Tai jau tampa netgi šablonu.

Prikelti daiktą naujam gyvenimui, kad ir scenos, – tai irgi kūryba. Peržiūrėjome maišus žmonių suneštų nereikalingų drabužių. Iš jų siuvami kostiumai.

– Neretai šis žanras tarnauja tam, kad teatrai ar trupės surinktų žiūrovų sales. Gaila, kad taip yra. Kalbant plačiau, ir vaikų teatras pastaruoju metu priimamas kaip komercija.

– "Vasarvidis" rekomenduojamas žiūrovams nuo keturiolikos metų. Kuo jis turėtų patraukti jaunuolius?

– Ženklas N–14 turi savotišką galią, kad kūrinys skirtas jau ne vaikams. Spektaklio herojai kalba apie meilę, kurią neišvengiamai lydi aistra. Man norisi, kad šį spektaklį žiūrėtų ir paaugliai, nes tema jiems labai artima. Mes kalbame apie įsimylėjimą. Pjesės skaitymą stebėjo ir klausė J.Basanavičiaus gimnazijos moksleiviai. Jie reagavo, nes atpažino save.

– Jau minėjote, kad spektaklio sprendimas – pasiruošimas vestuvėms. Vestuvės asocijuojasi su pasiruošimu, gražiomis suknelėmis ir t.t. Bus puošnu?

– Mes pasirinkome gana netradicinį šio spektaklio apipavidalinimo būdą. Spektaklio dailininkė Justė Kondratė pasiūlė scenografiją ir kostiumus kurti iš nebenaudojamų daiktų. Teatro sandėliuose rado reikalingą rekvizitą, šviestuvo gaubtą dailininkė sugalvojo pagaminti iš senų vyriškų marškinių. Nepirkome nieko naujo. Juk ir taip visko prikaupta. Prikelti daiktą naujam gyvenimui, kad ir scenos, – tai irgi kūryba. Peržiūrėjome maišus žmonių suneštų nereikalingų drabužių. Iš jų siuvami kostiumai. J.Kondratei ir jos sesei Onei Maldžiūnaitei, kuri mums talkina šiame spektaklyje, tai puikiai sekasi. Jų kūrybos tikslas – sukurti drabužį remiantis formule 0 + 0 = 1. Kaip tai atrodys, pamatysite spektaklyje.

Vardai ir veidai

Spektaklio kūrėjai: režisierė Eglė Kižaitė, scenografijos ir kostiumų dailininkė Justė Kondratė. Vaidina: Eglė Grigaliūnaitė, Neringa Nekrašiūtė, Goda Petkutė, Andrius Gaučas, Gytis Laskovas, Pijus Narijauskas, Gintautas Bejeris.

Premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Rūtos salėje, vasario 14, 18 ir 25 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių