Geriausio kūrinio rinkimuose – simpatijos tekstilininkei L. Jonikei

Sekmadienį Kaune paaiškėjo keturioliktą kartą surengto konkurso "Geriausias metų kūrinys" nugalėtojai.

Sekmadienį Kaune paaiškėjo keturioliktą kartą surengto konkurso "Geriausias metų kūrinys" nugalėtojai. 

Vienu demokratiškiausiu konkursu Lietuvoje tituluojamas renginys yra bene vienintelis tokio formato Lietuvoje. Kiekvienas Kauno menininkas kviečiamas teikti vieną savo kūrinį, sukurtą per praėjusius metus. Visi dalyviai turi vienodas sąlygas – baltas galerijos sienas.

Šiemet Kauno paveikslų galerija sulaukė 113-os įvairaus meno žanro kūrinių. Rinkimuose lemiamą balsą turėjo publika – ji visą mėnesį balsuodama savo simpatijomis nulėmė pagrindinį laimėtoją, kuriam skirtas Kauno savivaldybės įsteigtas piniginis prizas.

Valstybės atkūrimo dieną galerijoje susirinkę svečiai negailėjo ovacijų tiek publikos, tiek komisijos simpatijas pelniusiai tekstilininkei Linai Jonikei. Jos darbas “Senis I-II” surinko 195 žiūrovų balsus (iš viso sulaukta 1475 balsų).

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspertų bei VDU Menų instituto sudaryta komisija autorės darbą įvertino už “už jautrias skaudžios istorijos reminiscencijas“. L. Jonikei atiteko ir specialus bendrovės „Kauno švara" prizas.

Komisija laureatais skirtinguose meno žanruose išrinko šiuos menininkus: Evaldą Pauzą „už mažą didelę skulptūrą“ (skulptūra „Vėliava“), Augustiną Kluodą „už galingą proveržį“ (skulptūra „Vienas iš vienkartinių“), Praną Griušį „už naujai permąstytą patriotizmą“ (paveikslas „Klaipėdos kraštas. 1923“), Moniką Požerskytę „už Lietuvos meno istorijos įprasminimą“ (fotografija „Keturi: R. Požerskis, R. Rakauskas, A.Sutkus, A. Macijauskas“), Andrių Valių „už neblėstančią klasikinio modernizmo tradiciją" (tekstilės kūrinį „Iliuzija VII“).

Tekstilininkė L. Jonikė, pasakodama tragišką savo senelio partizano likimą, paliečia visos lietuvių tautos žaizdas.

„Niekada neturėjau senelio. Kai klausdavau, kur jis, man močiutė paaiškindavo: „nenorėjo rusam tarnauti ir išėjo į mišką“. Taip ir negrįžo. Buvo išduoti, apsupti reguliariosios armijos ir iššaudyti“, – pristatydama savo kūrinį, sakė jo autorė. Kelių segmentų tekstilės kūrinys vaizduoja vieną iš rezistencinio karo simbolių – baltą partizano drobulę, gulinčią ant miško pakloto. Iki jo prieinama iš tuščių šovinių tūtų padarytu keliu. Jautrus vaizdinys paveikia žiūrovą bei akimirkai priverčia susimąstyti, prisiminti garbingą šalies istoriją. 

Kiekvienais metais rinkimai sulaukia ir privačių institucijų nominacijų. Lietuvos dailininkų sąjunga apdovanojo du tapytojus – Rasą Vilčinskaitę už kūrinį „Laiko ratu“ ir Aurį Radzevičių už kūrinį „Mėnvoris“. Kauno lėlių teatras savo simpatijas skyrė tapytojai Miglei Kosinskaitei ir jos paveikslui „Lost in translation“. Kauno valstybinė filharmonija savo favoritų išsirinko A.Valių bei jo audinį „Iliuzija VII“.  Šalia galerijos įsikūrusi kavinė „Kultūra“ apdovanojo tapytoją Ausmą Bankauskaitę ir jos darbą „Mano kambarys“.

Paroda veiks iki vasario 23 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rytis K.

Rytis K. portretas
Man pvz. kūrinys Gražvyda patiko...

dzindzė

dzindzė portretas
Vaičys bent klyną galėjo užsisegti,priš dovanas teikdamas.

Lietuvė

Lietuvė portretas
Viskas puiku. Džiaugiuosi kuriančiais žmonėmis. Bet vieno nesuprantu. Kodėl jaunos moterys dabar renkasi kalių vardus. Bijo , kad yra ar liks senmergėm? Ar nekenčia savo vyrų.., gal joms jų pavardės negarbingos? funkės, bunkės, dzindzės, jonikės, polikės ir t.t. Taip žmonės kaimuose šunis ir kate vadindavo.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių