Garsaus dailininko kūriniuose – kitoks žvilgsnis į M. K. Čiurlionį

"Mūsų pasauliai labai skirtingi, bet kartu susikertantys pasakų ir fantazijos plotmėje", – įsitikinęs dailininkas Stasys Eidrigevičius. Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje pristatyta kūrėjo paroda "Hommage – Čiurlionis", dedikuota žymiajam simbolistui, nuo pat pirmųjų dienų susilaukė didžiulio meno gerbėjų susidomėjimo.

Skirtingi, bet panašūs

Į Kauną atkeliavusi paroda praėjusiais metais gimė Druskininkuose, buvusiame Čiurlionių šeimos name įsikūrusiame memorialiniame muziejuje. Vis dėlto mintis įprasminti žymiausio Lietuvos dailininko atminimą S.Eidrigevičiui kilo prieš du dešimtmečius.

"Žvelgdamas į "Jūros sonatos" bangose iškylančius Čiurlionio inicialus, nusprendžiau šį trijų raidžių junginį savaip įamžinti pastelinės tapybos darbuose, –  atskleidė Lenkijoje gyvenantis vienas garsiausių pastarojo meto lietuvių grafikų.

"Mūsų kūrybos technikos yra gana panašios – abiem būdinga pastelė, akvarelė, pieštukas. Na, o raidę, kaip ženklą, tam tikrą simbolį, mėgau visada – ji kartais gali būti netgi beveik nematoma, savotiškai pasislėpusi. Savo inicialus neretai vaizduoju lyg fantastinius, erdvinius pastatus", – paraleles įžvelgė menininkas.

Anuomet, apie 2000 m., dailininkas nupiešė tik porą M.K.Čiurlionio atminimui skirtų darbų, kuriuose kūrėjo veidas tarsi pasislėpęs už raidžių kaukės. Metams bėgant jų vis daugėjo, o galiausiai, S.Eidrigevičiui besilankant Druskininkuose, nuspręsta surengti ir parodą, tad ciklą papildė dar keletas kūrinių.

"Kauną pasiekę darbai daugiausia sukurti Varšuvoje ir Druskininkuose. Idėjos vis grįžta, tad atsiranda naujų piešinių. Specialiai šiai parodai buvo sukurtas ir antspaudas, kuriuo paženklinti teminiai plakatai", – sakė S.Eidrigevičius.

Iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingus kūrėjus jungia ne tik meilė raidei ir naudojamų technikų bendrumas. Svarbi ir simbolių kalba. S.Eidrigevičius sako metams bėgant pastebėjęs, kad jo kūriniuose pasikartoja tie patys motyvai, kuriuos mėgo ir M.K.Čiurlionis: žaltys, karalius, pasakų elementai, savotiškas susimąstymas, liūdesys, vienišumas. "Tad nors gyvename atskiruose pasauliuose, mūsų kūryboje nemažai sąlyčio", – sakė jis.

S.Eidrigevičius sako metams bėgant pastebėjęs, kad jo kūriniuose pasikartoja tie patys motyvai, kuriuos mėgo ir M.K.Čiurlionis: žaltys, karalius, pasakų elementai, savotiškas susimąstymas, liūdesys, vienišumas.

Lydi muzika

Įdomu tai, kad pats M.K.Čiurlionis savo inicialus yra įspaudęs tik viename kūrinyje – pirmuosius parodos darbus įkvėpusiame "Jūros sonata. Finale" (1908 m.). Raidės čia įsitaisiusios ant bangos keteros, grasinančios nušluoti plūduriuojančius laivelius.

Kalbėdamas apie raidžių, kaip simbolių, reikšmę S.Eidrigevičius prisiminė ir neseniai įvykusią juokingą situaciją. Šiuo metu Japonijoje ruošiama jo paroda "Stasys – 70", kuri lankytojams atsivers rugsėjo mėnesį. Parodos rengėjai paklausę, ar galima nuo "č" raidės pavardėje nuimti varnelę. Atsakymą grafikas pateikęs dviem piešiniais: pirmajame ant raidės pasodinęs paukščiuką, o antrajame sparnuotis nuskrenda. Taip japonai supratę, kad ta varnelė turi svarbią reikšmę.

Kaip ir M.K.Čiurlionio, S.Eidrigevičiaus gyvenime muzika užima svarbią vietą. Praėjusiais metais išleistas elektroninės muzikos dueto "Golden Parazyth" albumo viršelis pasipuošė būtent šio menininko kūriniu. Muzikai dailininką lydėjo ir ankstesniais gyvenimo etapais.

"Sakyčiau, kad daugiausia esu bendradarbiavęs su kompozitoriumi Broniumi Kutavičiumi. Kažkada padovanojau jam keletą katalogų, o jis parašė netgi kelis kūrinius pagal mano miniatiūras. Kai režisierius Andrzejus Papuzińskis kūrė dokumentinį filmą "Septynios paslaptys pagal Stasį", nutariau pakviesti būtent B.Kutavičių parašyti filmui muziką", – bendradarbiavimą prisiminė kūrėjas. Šio kompozitoriaus muzika skambėjo ir S.Eidrigevičiaus 1993 m. režisuotame spektaklyje "Baltas briedis".

Nors apdovanotas didžiuliu talentu, M.K.Čiurlionis savu laiku nebuvo suprastas ir pakankamai vertinamas. Liaudžiai norėjosi dailėje regėti sodybas ir kasdienius objektus, o ne aiškintis simbolių prasmę. Šiandien dailininko unikalumas pripažintas visame pasaulyje, tačiau, S.Eidrigevičiaus manymu, atsiranda kita problema: nuolatinis šiuolaikinio žmogaus skubėjimas ir negebėjimas įsigilinti.

"Šiandien tempas vis greitėja:  atėjau, pamačiau, išėjau. Dažniausiai genialiems kūriniams suprasti reikia daugiau laiko, gilesnės analizės. Man patinka, kad M.K.Čiurlionio dailės muziejuje galima ramiai atsisėsti, įsižiūrėti į paveikslą, pamąstyti. Aišku, daug kas priklauso ir nuo paties žmogaus asmeninių savybių. Mažiau žinių turintis žmogus kūrinį vertins pagal tai, ką mato čia ir dabar, jautresnis menui – įžvelgs simbolius ir referencijas į kitus kūrinius", – pastebi dailininkas.

Nauji horizontai

Nuo 1980 m. Varšuvoje gyvenantis menininkas ne veltui vadinamas geriausiu Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje. S.Eidrigevičius pripažino, kad neretai tenka žmones iš viso pasaulio pažindinti su žymiais Lietuvos kūrėjais. "Nemažai keliauju ir daug kalbuosi su įvairiais žmonėmis, skirtingai susiduriančiais su kultūra. Dažnai paklausiu pašnekovų, ar jie yra girdėję apie M.K.Čiurlionį. Deja, pasitaiko tokių, kurie nežino žymiojo kūrėjo. Tokiais atvejais sakau: įsijunkite internetą ir susipažinkite su nuostabia kūryba. Jie taip ir padaro, o tada labai nustemba, kad nėra nieko girdėję apie šį XIX a. genijų", – sakė S.Eidrigevičius.

Su įvairių šalių kūrėjais bendradarbiaujantis dailininkas tiki, kad situaciją gali pakeisti net ir maži žingsneliai. "Apskritai labai įdomu stebėti, kurie kūrėjo darbai sulaukia populiarumo įvairiuose kraštuose. Pavyzdžiui, Japonijoje ypač mėgstamas Zodiako ženklų ciklas", – sakė menininkas.

Po viešnagės Kaune paroda iškeliaus į Vilniaus M.K.Čiurlionio namus. S.Eidrigevičius neslėpė minčių ateityje savaip įamžinti ir parodos Kaune atidarymo išvakarėse mirusio avangardisto Jono Meko atminimą. Tačiau kol kas idėjos gyvena tik eskizų knygelėje, su kuria dailininkas kelionių metu nesiskiria.

"Sutapo, kad dieną, kai atvykau į Kauną, netekome J.Meko. Kadangi su juo esu susitikęs Paryžiaus Georges Pompidou centre, knygelėje nupiešiau piešinį, skirtą šiam kūrėjui. Dar būdamas studentu tuomečiuose Parodų rūmuose (dabar Šiuolaikinio meno centras) pirmą kartą išvydau jo filmus. Taip įsiminiau režisieriaus pavardę kaip įdomaus, neįprasto žmogaus", – prisiminimais dalijosi menininkas, J.Meko atminimą pagerbęs ir M.K.Čiurlioniui skirtos parodos atidarymo metu.


Kas? Stasio Eidrigevičiaus paroda "Hommage a Čiurlionis"

Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje

Kada? Iki kovo 3 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių