- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių Giedrius Kuprevičius šį ketvirtadienį, 18 val. kviečia į dar vieną atvirų paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ susitikimą. KTU Kultūros centre (Laisvės al. 13) muzikas dalinsis savo mintimis tema „Kultūrų technologijų kultūra“.
Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaro G. Kuprevičiaus teigimu, tiek šioje, tiek ir būsimose paskaitose, lankytojai galės pajausti, kad menas negali gyventi be technologijų taip pat, kaip ir technologijos yra visiška tuštuma, jei jose nedalyvauja menas.
― Ketvirtosios jūsų paskaitos, iš ciklo „Menas ir technologijos“, pavadinime žodis „kultūra“ pasikartoja netgi du kartus. Kokia yra kultūros reikšmė technologijų pasaulyje? Inovacijos ir išradimai turėtų užimti svarbiausias vietas? ― paklausėme KTU profesoriaus emerito G. Kuprevičiaus.
― Žmogus iš prigimties turi tris nuolatos tarpusavyje konfliktuojančias savybes – poreikį kurti, saugoti ir griauti. Pirmose dvejose poelgius lemia kultūra, trečiojoje – instinktai, kurių turinys yra ištyrinėtas mažiausiai. Todėl kultūros mechanizmų pažinimas gali priartinti ir prie samprotavimų, kaip išvengti to mechanizmo lūžių. Inovacijos taipogi susideda iš tų trijų mano paminėtų savybių, tad nereikia galvoti, kad jos tik gėrybė.
― Kas šiandien sieja kultūrą ir technologijas? Ar technologijos ir kultūra viena kitą papildo ar tarp jų egzistuoja priešprieša?
― Yra laikotarpiai, kuomet technologijos sureikšminamos ir suabsoliutinamos. Tai regime karo doktrinų srityje, nes jau niekas nesimuša vien kumščiais, arba medicinoje, kuomet iš akiračio pranyksta ligonis. Tai priartina prie griovimo, nors deklaracijose kalbama kitaip. Įsitikinęs, kad priešpriešos tarp technologijų ir kultūros nėra, nes tai dvi dalys to paties reiškinio, deja, dėl filosofinės minties stygiaus dabarties žmonių gyvenimo atskirtos viena nuo kitos. Reikia jas kuo greičiau vėl suvesti draugėn.
― Kokį poveikį kultūrai turi technologijų kaita ir modernėjimas?
― Nuolatinį. Visos epochos savo laiku buvo sklidinos modernumo ir pokyčių. Sustoti laike neįmanoma, net jei jis amžinas.
― Kokia kultūrų technologijų kultūra pasižymi Lietuva?
― Progresyvia ir konservatyvia. Iš vienos pusės atviri naujovėms, iš karto jų išsigąstame arba ištisus metus svarstome, ar tai „apsimoka“. Pasakyčiau dar griežčiau – pastaruoju metu pasaulį suvokiame labai primityviai ir todėl daugelyje sričių nebegalime būti avangarde. Tokią situaciją lemia bendrosios kultūros stygius.
― Kokiais būdais naujosios technologijos gali praturtinti kultūrą ir kultūrinius reiškinius?
― Sakyčiau, kad procesas yra atvirkštinis: visus technologinius sprendimus diktuoja civilizacija, kuri iš esmės remiasi humanizmo dėsniais. Šie gi be kultūros neveikia.
― Technologijų kultūra neužgožia tradicinės kultūros? Ar neįžvelgiate grėsmės tautiniam tapatumui?
― Užgožia, jei toji kultūra silpna ar prisitaikėliška. Tokių apraiškų daugelyje pasaulio vietų tikrai daug. Pavyzdžiui, Belgijos kultūra daugeliui iš viso nežinoma, nors iš ten sklinda visa Europos Sąjungos doktrina. Gal todėl ji ir turi problemų, nes vieta, kurioje toji doktrina tūno, kultūros reikalai bene patys prasčiausi. Tačiau, čia jau identiteto problemos. Lietuviai ir latviai – paskutinės klasikinės baltų gentys, o tokių genčių būta devyniolikos...
― Ar nemanote, kad kūrybiškumui, idėjų sklaidai ir pažangumui sukurta skaitmeninė technologija ― internetas ― naikina pasaulio kūrybinį turinį?
― Priešingai. Tie procesai yra žavūs ir būtini. Interneto turinys parodo, kokia neįtikėtina kūrybinė įvairovė mus supa. Panardžius po pasaulinį voratinklį gimsta daug naujų minčių ir idėjų. Svarbu tik surasti tinkamus raktinius žodžius.
― Kokią matote technologijų kultūrų ateitį? Ji daug žadanti ar miglota?
― Visa ateitis visuomet rūke, jos neįmanoma nuspėti net su kavos tirščiais. Viena tik tikra, kad kol Žemėje gyvens žmogus, visus procesus lydės kūryba, sargyba ir griovimas. Keisis tik technologijos. Tik pageidautina, kad jos gyvuotų tandeme su kultūra. Būtų mažiau griovimo.
Atvirų paskaitų ciklas su G. Kuprevičiumi vyksta KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) 6 aukšto salėje ketvirtadieniais nuo 18 iki 19.30 val. Paskaitų tvarkaraštis:
2015 kovo 5 d. – Kultūrų technologijų kultūra;
2015 balandžio 2 d. – Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas;
2015 gegužės 7 d. – Ne tik muzikos instrumentų pjūvis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka16
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi5
Kelionių patirtys ir atradimai virsta įkvėpimu kurti ir dalytis, todėl menininkės Eglės Šimkutės studijos durys atviros kitiems menininkams, o Filosofo akmens krautuvėlės lentynos – jų darbams. ...
-
Pranešama, kur bus galima atsisveikinti su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene1
Kovo 25 d., likus porai savaičių iki 82 gimtadienio, mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė. Teatras pranešė, kad su operetės primadona atsisveikti ir palydėti į paskutinę kelion...