Filharmonijos scenoje – muzikos intelektualų duetas

Fortepijono intelektualas

Prestižiniam "Grammy" apdovanojimui nominuotas A.Žlabys – vienas žymiausių nūdienos lietuvių pianistų, atkakliu darbu ir išskirtiniu talentu pelnęs tarptautinį pripažinimą. Šis Lietuvoje muziko kelią pradėjęs, o vėliau į JAV studijuoti išvykęs menininkas pelnytai vertinamas už, regis, fizinių pastangų nereikalaujantį virtuoziškumą, sodrų erdvę užliejantį garso skambesį, įspūdingas interpretacijas bei intelektualų muzikos suvokimą.

Vos pradėjęs studijas Amerikos žemyne, atlikėjas buvo pastebėtas ir pelnė "Švytinčios fortepijono vilties" nominaciją. Vėliau pianistui teko koncertuoti su daugybe etaloninių simfoninių orkestrų, tokių kaip Niujorko filharmonijos, Bostono, Klivlando, Roterdamo, Buenos Airių ir kitais.

Muzikos kritikai apie šį pianistą sako: "Įspūdinga technika ir romantiniu temperamentu žėrintis virtuozas, grojantis kaip puikiausias XIX a. skambinimo fortepijonu tradicijas saugantys to meto meistrai."

Jausmų persmelkta programa

Klausytojai išgirs A.Žlabio atliekamą Roberto Schumanno Koncertą fortepijonui ir orkestrui a-moll – vienintelį žymiojo vokiečių romantiko fortepijoninį koncertą, parašytą jo žmonai, pianistei Clarai Schumann.

Nors tai ir vienintelis šio žanro kūrinys tarp gausybės R.Schumanno opusų, jis laikomas vienu ryškiausių ir žinomiausių visoje vokiečių romantikų kūryboje. Žymusis romantikas keletą kartų bandė imtis šio žanro kūrinių, bet nė vieno iš tų bandymų neužbaigė. Koncerto a-moll idėja gimė kompozitoriaus žmonai pasiūlius išplėtoti fantaziją fortepijonui su orkestru, o premjera, kurią atliko C.Schumann ir Leipcigo Gevandhauzo orkestras, įvyko 1846 m. sausio 1-ąją.

Antroje koncerto dalyje skambės iškilioji Ludwigo van Beethoveno "Herojinė" simfonija Nr. 3, kurią kompozitorius rankraštyje dedikavo Napoleonui Bonapartui, taip norėdamas išaukštinti jo lemtį ir herojišką veiklą. Šis politinis veikėjas tapo daugelio to meto kūrėjų įkvėpėju. Kiek vėliau, nusivylęs Napoleono vykdoma politika, kompozitorius jo vardą išbraukė iš partitūros rankraščio, nors pačioje muzikinėje drobėje nepakeitė nė vienos natos.

Kūrinio premjera įvyko 1805 m. Vienoje, koncerte taip pat skambėjo dabar pamiršto kompozitoriaus Antono Eberlio simfonija Es-dur, kurią publika priėmė daug šilčiau nei L.van Beethoveno šedevrą. "Herojinė" simfonija, žyminti kompozitoriaus kūrybingojo viduriniojo periodo pradžią, yra klasicistinio stiliaus kompozicijos pavyzdys, kuriame atskleidžiama plati emocijų gama.

Jautrus batutos meistras

Koncerto dirigentas D.Raiskinas muzikinėje žiniasklaidoje dažnai tituluojamas vienu iš universaliausių jaunosios kartos dirigentų. Jis puikuojasi ne tik plačiu repertuaru ar savo gebėjimu žvelgti už populiariojo suvokimo ribų, bet ir ypatingu jautrumu bei aukščiausio lygio meistryste.

Sankt Peterburge gimęs menininkas augo muzikantų šeimoje, pažinti muzikos meną pradėjo būdamas šešerių, grojo smuiku ir altu, kiek vėliau susidomėjo dirigavimu. Būdamas 20-ies muzikas išvyko iš gimtosios šalies ir tęsė studijas Amsterdame bei Freiburge. Karjerą pradėjo kaip puikus altininkas, grodamas tiek solo, tiek kameriniuose ansambliuose. Vis dėlto ilgainiui nugalėjo troškimas instrumentą pakeisti dirigento batuta ir taip prasidėjo pergalingas D.Raiskino žygis per garsiausias pasaulio scenas.