Festivalis „Operetė Kauno pilyje“ – su šimtmečio ženklais

Organizatoriai "Baritonų trio" – dainininkai Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra ir Benjaminas Želvys su kolege Laimute Kuzmickaite-Milašiene visus koncertus skiria šiai iškiliai datai paminėti. Jubiliejiniais metais koncertų programose skambės tik lietuviška muzika, kurios įvairove neatsistebi ir patys festivalio rengėjai.

Iki vėlyvo rudens

Šių metų festivalio renginiai vyksta nuo gegužės 27 d. iki lapkričio 23 d., per šį laiką žiūrovai išgirs dvylika koncertų. Mažųjų scenų erdvėms organizatoriai parengė tris naujas programas. Tradiciniai, užmoju ir dalyvių skaičiumi didieji koncertai prie Kauno pilies skambės liepos 5 ir 6 d.

"Festivalis, puoselėjantis lengvuosius muzikinės scenos žanrus ir siekiantis atliepti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo metus, į savo renginius įtraukė programas, savo turiniu atspindinčias lietuvių autorių sakralinės muzikos, lietuviškų romansų ir lietuviškų miuziklų fragmentų retrospektyvas", – šių metų festivalio naujienomis dalijasi vienas organizatorių G.Maciulevičius.

Sakralinė muzika

Pirmasis festivalio koncertas "Lietuvių autorių sakralinė muzika" skambėjo gegužės 27 d. Birštono Šv.Antano Paduviečio bažnyčioje. Pasakodamas apie šį renginį G.Maciulevičius džiaugėsi, kad buvo nepaprastai jautru matyti pilnutėlę bažnyčią lankytojų, kurie su malonumu klausėsi solistų Tomo Ladigos, Živilės Lamauskienės ir Jono Lamausko balsų. Dainininkams akompanavo VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Jono Janulevičiaus, koncertą vedė ir lietuvių bažnytinės muzikos ypatumus klausytojams pristatė VDU prof. T.Ladiga.

Šio koncerto programoje skambėjo Prano Tamulevičiaus, Liongino Abariaus, Vidmanto Bartulio, Juozo Strolios, Juozo Naujalio, Pranciškaus Beinario, Jono Dambrausko, Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės, Giedros Nasvytytės Gudauskienės sakraliniai kūriniai.

"Lietuvių autorių sakralinė muzika" supažindina klausytojus su negausia, tačiau jautria, sielą guodžiančia lietuviška bažnytine muzika. "Šiuolaikinio menininko misija – suteikti klausytojams dvasinių patirčių, todėl minėti kompozitoriai pasirinkti neatsitiktinai – savo muzika jie paliečia esminius gyvenimo klausimus: žmogaus egzistencijos prasmę, būties laikinumą amžinybės kontekste", – sakralinės programos turinį apibūdino kitas festivalio organizatorius Danielius Vėbra.

"Vis greitėjantis gyvenimo tempas daugelį mūsų skatina domėtis įvairiomis dvasinėmis praktikomis. Vieni skaito literatūrą, kiti praktikuoja jogą, treti lankosi bažnyčioje, ar atsakymų į egzistencinius klausimus ieško mene. Sakralinės muzikos skambesys bažnyčios erdvėje padeda sukurti tą šviesiu turiniu sielą užpildančią būseną", – pastebėjo D.Vėbra.

Programos "Lietuvių autorių sakralinė muzika" bus galima pasiklausyti liepos 22 d. Vilkijos Šv.Jurgio bažnyčioje, ją išgirs ir kauniečiai spalio 14 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje.

Žmonės labai pasiilgo lietuviško žodžio, lietuviškos muzikos, ir yra laimingi galėdami patirti muzikavimo džiaugsmą, muzikavimo bendrystę.

Lietuviški miuziklai

Praėjusį savaitgalį, birželio 9 d., Birštono kultūros centre šio vis populiaresnio kurorto miesto šventę papuošė antroji festivalio koncertinė programa "Lietuviško miuziklo vakaras", skirta lietuvių miuziklo retrospektyvai. Žinomas ir rečiau atliekamas arijas ir dainas kurorto publikai dainavo solistai: Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Kristina Siurbytė, Andrius Apšega, Raimondas Baranauskas, Egidijus Bavikinas, šoko Sandra Lavrenovaitė, Martyna Meškauskaitė, Gintaras Visockis ir Raimondas Šibakovskis. Jiems pritarė specialiai šiai programai suburtos instrumentinės grupės muzikantai: Povilas Grigas, Aušra Gedvilienė, Ugnė Petrauskaitė, Tomas Šatas, Vidmantas Kijauskas, Dalius Pelekevičius, Ugnius Balevičius. Prie klavišinio instrumento klaviatūros muzikavo ir programai vadovavo dirigentas J.Janulevičius.

Skambėjo kompozitorių Algimanto Bražinsko, Viačeslavo Ganelino, Giedriaus Kuprevičiaus, Kipro Mašanausko, Kęstučio Antanėlio, Tomo Kutavičiaus populiariųjų miuziklų dainos. Margą miuziklų melodijų pynę nuotaikingai ir intriguojančiai žiūrovams pristatė dainininkas Egidijus Bavikinas, kuris tiesiog nardė po lietuviško miuziklo istorijos užkulisius.

Tiek festivalio organizatoriai, tiek muzikos atlikėjai buvo nustebinti neįtikėtinai šiltos publikos reakcijos. Solistė K.Siurbytė, dalydamasi įspūdžiais po koncerto, sakė, kad retai kada tenka patirti katarsį drauge su žiūrovais. "Pradžioje koncerto jie tiesiog labai susidomėję klausėsi, o vėliau jau ir drauge dainavo jiems žinomas dainas, o negirdėtus kūrinius mokėsi čia pat vietoje ir dainavo su solistais", – sakė solistė. Ji įsitikinusi: žmonės labai pasiilgo lietuviško žodžio, lietuviškos muzikos, ir yra laimingi, galėdami patirti muzikavimo džiaugsmą, muzikavimo bendrystę.

Pajusti šios koncertinės programos aukštą emociją žiūrovai dar galės rugsėjo 16 d. Raudondvaryje, Menų inkubatoriuje, ši programa vainikuos ir festivalio renginius – lapkričio 23 d. Kauno karininkų ramovėje.

Valstybingumo šimtmečio proga festivalio "Operetė Kauno pilyje" atvyksta pasveikinti Estijos Respublikos, šiais metais taip pat mininčios savą šimtmetį, meninis kolektyvas – Tartu bigbendas. Ne tik Estijoje, bet ir už jos ribų žinomas kolektyvas koncertuos liepos 6 d. Raudondvario menų inkubatoriuje.

Romansų popietė

Trečioji festivalio lietuviško turinio programa klausytojus pakvies jau rudenį – rugsėjo 1 d. restorano "Miesto sodas" terasoje ir rugsėjo 22 d. Birštono kurhauze bus galima pasiklausyti lietuviškų romansų įvairovės. Lietuviškas romansas, pirmuosius žingsnius žengęs dar Mykolo Kleopo Oginskio kūryboje, nišą atradęs buitinių miesto romansų žanre, įvairiomis spalvomis atsiskleidė Juozo Naujalio, Stasio Šimkaus, Aleksandro Kačanausko, Juozo Tallat-Kelpšos, Juozo Gruodžio, Vytauto Kairiūkščio, Antano Vanagaičio, Juozo Indros dainose.

Šimtmečio lietuviško romanso retrospektyvą susirinkusiesiems dovanos romantiškais jausmais spinduliuojančių atlikėjų būrys: VDU Muzikos akademijos styginių kvartetas: Rasa Žiaugaitė, Rita Bieliauskaitė, Rūta Balniūtė, Solveiga Vėbraitė, akordeono virtuozas Laimonas Salijus, dainininkai Ieva Goleckytė, Rita Preikšaitė, Povilas Padleckis ir Giedrius Prunskus.

Beje, programą plačiau pristatys jos iniciatorius G.Prunskus. Jo tikinimu, koncerte skambės originaliai aranžuoti Lietuvos kompozitorių romansai, suteiksiantys galimybę vieno koncerto metu patirti visą lietuviško romanso kelionę nuo pirmųjų žanro užuomazgų iki žinomiausių XX ar XXI a. romantinės muzikos autorių Benjamino Gorbulskio, Algimanto Raudonikio, Giedriaus Kuprevičiaus, Dalios Kairaitytės, Vytauto Kernagio opusų.

Neeilinė atsakomybė

Tradiciniai didieji festivalio koncertai vyks Kauno pilies prieigose liepos 5, 6 d.

"Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse garbinga publika, svečiai, visi kauniečiai susirinks į Arūno Sakalausko skulptūros "Vytis" atidengimo iškilmes Kauno pilies kieme, o po jų festivalis "Operetė Kauno pilyje" kviečia visus į koncertą "Pilies muzika", kuriame išgirsime lietuviškos sceninės muzikos lobyno perlus, intriguosime populiariomis ir mažiau girdėtomis arijomis ir duetais (net 30 numerių) iš įvairaus lietuviškų operų, operečių, miuziklų ir originalių dainių repertuaro", – sakė Benjaminas Želvys.

G.Maciulevičius pasakojo apie tęstinį norą toliau puoselėti festivalio tradiciją į didžiuosius koncertus prie pilies kviesti ypatingą svečią. Šiemet tai Jurgio Karnavičiaus opera "Radvila Perkūnas", kuriai naują gyvenimą suteikė Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvas. Opera "Radvila Perkūnas" skambės liepos 6 d.