Festivalio „Cantate Domino“ atradimai

Apmąstymais ir laukimu paženklintą advento laikotarpį vainikavo šv.Kalėdų džiaugsmas. Artėjančio stebuklo nuojauta prasiveržia gerokai anksčiau – džiaugsmingomis spalvomis pažymėtas trečiasis advento sekmadienis ir jo metu uždegta Džiaugsmo žvakė jau pradeda sklaidyti užsitęsusią tamsą, skelbdama: "Džiaukimės!" Šia "Gaudete" nuotaika pažymėtas ir tarptautinis chorų sakralinės, adventinės ir kalėdinės muzikos festivalis "Cantate Domino".

Nuo Ugandos iki Marijampolės

Šiemetę džiaugsmo savaitę festivalis (gruodžio 17–20 d.) chorinės muzikos skambesiu pripildė jau 23 kartą. Atidarymo ceremonijoje skambėjo Kauno ir Rygos studentų atliekamos programos – pasirodė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mišrus choras "Neris" (vadovas Tomas Lapinskas) ir Rygos technikos universiteto mišrus choras "Vivere" (vadovas Gintas Cepleniekas ir Sintija Šmitė). Vakaro akcentu tapo egzotiškasis ansamblis iš Ugandos "Aba Taano".

Šį kartą tarp dalyvių – ne tik saulėtosios Afrikos spinduliais klausytojų širdis sušildęs spalvingas ir charizmatiškas ansamblis "Abo Taano", bet ir jaunatviškumu bei darna klausytojus papirkęs Čekijos Novy Jičyno miestelio jaunimo choras "Ondrašek", tradiciškai festivalį aplankantys kaimynai – Latvijos ir Lenkijos kolektyvai. Tarp lietuvių chorų šiais metais festivalis buvo nepopuliarus. Jį papuošę vos keli kolektyvai apsiribojo pasirodymais koncertuose, o chorų konkurse Lietuvai atstovavo tik vienas – jaunučių choras "Želmenėliai" iš Marijampolės.

Festivalio atidarymas, dalyvių konkursiniai pasirodymai ir tradicinis jaunųjų atlikėjų koncertas šį kartą vyko atnaujintų VDU Muzikos akademijos rūmų salėje. Ji nedidukė, bet gana jauki, chorų konkurso metu išbandžiusi akustikos ypatybes tiek esant negausiam klausytojų skaičiui (jų gerokai pagausėdavo tik pasirodant egzotiškajam ansambliui iš Ugandos), tiek sugužėjus didžiajai daliai kolektyvų ir klausytojų jaunųjų atlikėjų koncerto metu. Buvo užpildytos ne tik visos žiūrovų eilės – netilpę nepasididžiavo atsisėsti ant grindų, stovintieji išnaudojo visus salės pakraščius. Tai turėtų nestebinti žinant, kad po jaunųjų atlikėjų koncerto, vykstančio jau pasibaigus konkursui, skelbiami kolektyvai, perėję į "Grand Prix" konkursą.

Laukimas, užpildytas fleitų, vokalo ir chorinės muzikos garsais, neprailgo. Koncertą papuošė Kauno Juozo Naujalio gimnazijos mokiniai ir jaunieji choristai – Marijampolės mokyklos-darželio "Želmenėliai" to paties pavadinimo choras (vadovas Valdas Mačiulskas) bei jam talkinęs ir ovacijų audrą sukėlęs skudutininkių ansamblis, taip pat ir patys mažiausieji Kauno berniukų ir jaunuolių chorinio dainavimo mokyklos "Varpelio" choristai – mokytojos Vilmos Masienės vadovaujami antros klasės dainorėliai.

Afrikietiškos spalvos

Pagrindinis dėmesys festivalyje – jo konkurse dalyvavusiems chorams ir ansambliams. Konkursinius pasirodymus pradėjo mažiausieji – choras "Želmenėliai", nepabūgęs koncertuoti ir pernai Rygoje vykusiose Pasaulio chorų žaidynėse. Vaikus keitė kamerinis choras "Discantus" (vadovas Sławomiras Bronkas) iš Lenkijos Kašubų regiono Govidlino miestelio. Trečiojo pasirodymo visi laukė nekantriai, patyrę pirmuosius įspūdžius festivalio atidarymo koncerte, klausydami ansamblio iš Ugandos "Abo Taano" (vadovas Ssenteza Derrickas).

Šis ansamblis susibūrė iš muzikaliausių Ugandos sostinėje Kampaloje veikiančios našlaičių mokyklos atstovų, iš pradžių jungęs penkis narius (tai atspindi ir ansamblio pavadinimas "penki" ugandos tarme), vėliau pasipildęs ir pradėjęs aktyviai koncertuoti šešiese ne tik savo krašte, bet ir visame pasaulyje, savo talentu žavėdamas klausytojus. Tačiau galėjo nusivilti tie, kurie tikėjosi jo programose įmantresnių, sudėtingos harmonijos partitūrų įprasminimo.

Ansamblis atlieka įvairių afrikiečių tautų liaudies muziką su jai būdinga gana paprasta harmonija ir ritmais, gospelus, šlovinimo giesmes, šalia savo tradicinio repertuaro privalomosios programos kategorijoje pristatęs ir žaismingą Orlando di Lasso madrigalą "Allala pia Calia", nestokojusį vaidybos.

Tiek šiame, tiek kituose kūriniuose pasireiškiantis begalinis artistiškumas, intonacijos darna, kiekvieno dalyvio puikių tembrų ir solinių galimybių balsai, spalvinga apranga ir lankstūs judesiai sukūrė mažų spektaklių įspūdį, kuriais nesižavėti neįmanoma. Ir nors šio ansamblio programos šiek tiek išlipusios iš įprastinių chorinės muzikos rėmų, jo dalyvavimas tapo egzotiška festivalio "Cantate Domino" puošmena.

Toną diktavo jaunuoliai

Iš karto po afrikiečių pasirodęs čekų jaunimo choras "Ondrašek" (vadovas prof. Vasclavas Ptačekas) – didžiulis kontrastas, lyginant su prieš tai skambėjusiais kolektyvais tiek skambesio kokybe, tiek ir kiekybe. Sceną užpildė beveik pusšimtis merginų ir trys jaunuoliai, nežiūrint choristų gausos, dainuojantys, niuansuojantys ir kvėpuojantys visi kartu – kaip vienas didelis organizmas. Jų pirmasis pasirodymas – vienintelis konkurse atstovavęs šiuolaikinės muzikos kategorijai. Šiuolaikinė muzika neretam chorui tampa iššūkiu, tačiau šis choras šiuolaikinės kalbos, kūrinių turinio ir dramaturgijos užduotį įgyvendino su pavydėtinu lengvumu ir darna, palikdamas visiems didelį įspūdį ir užimdamas lyderio poziciją dar net nepasibaigus konkursui.

Po tokio choro pasirodymo kitam kolektyvui išeiti į sceną nėra paprasta. Užkelta kokybės kartelė įpareigoja. Tad ansambliui "Schola Cantorum" iš Gdansko (vadovas Sławomiras Bronkas) teko nelengvas uždavinys – nenublankti. Tai pavyko tik iš dalies. Po jų išgirdome keturis latvių kolektyvus (tris mišrius chorus ir moterų ansamblį) ir lenkų kamerinį chorą. Moterų vokalinis ansamblis "Guns" iš Jelgavos (vadovė Guna Agruma), Ozolniekų mišrus choras "Līga" (vadovas Vilhelmas Vacietis) bei choras "Salve" iš Rygos (vadovė Baiba Ozolinia) stipresnio įspūdžio nepaliko.