Europos menininkams Kaunas tapo atradimų miestu

Apie netoli Aleksoto tilto esantį pietietišką namą Kaune jau sklinda kalbos ne tik tarp menininkų, bet ir tarp miestiečių. Čia visą mėnesį kuria penki jaunosios kartos menininkai iš Ispanijos ir Italijos – trys tapytojai ir dvi animatorės. Visi jie – tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo projekto "CreArt" dalyviai.

Jau greitai prie šių menininkų prisijungs dar trys kūrėjai iš Kroatijos, Portugalijos ir Ispanijos, o liepos 10 d. visuomenei bus pristatyta bendra jų paroda.

Laisvė kurti

"Skirtingų tautybių ir skirtingų meno sričių atstovams veikti kartu neatrastoje meno erdvėje ir dar nepažintame mieste – tikras iššūkis", – tokie buvo pirmieji Kaune reziduojančių projekto "CreArt" atstovų žodžiai, pasiteiravus jų apie bendrą kūrybinį veiksmą. Jie vienbalsiai patikino, kad priimti tarptautinį pasiūlymą palikti gimtąją šalį ir atsidėti dviejų mėnesių kūrybiniam veiksmui šalyje, į kurią atvyko pirmą kartą, nebuvo lengva.

Nepaisant kultūrinių skirtumų, kūrėjai tikina randantys jiems patrauklių ir įkvepiančių miesto vietų bei žmonių.

Susipažindami su Kauno kultūriniu gyvenimu – lankydami parodas, koncertus, bendraudami su vietiniais menininkais ir miesto gyventojais bei svečiais – menininkai suvokia, kad miestas ir jo žmonės veikia kūrybą, įkvėpdami jai kitokių spalvų, formų, pavidalų.

"CreArt" partnerio Kaune – VšĮ "Artkomas" – atstovė Rūta Mašanauskaitė sako, kad rezidencijos dalyviai intensyviai kuria, stengdamiesi kuo daugiau laiko praleisti mieste, tarp žmonių, ieškodami įkvėpimo ir paskui realizuodami visa tai savo darbuose.

"Jau gimę pirmieji darbai, kuriuose iš tiesų stipri Kauno pajauta. Menininkai džiaugiasi, kad turi savo privačią erdvę meniniam darbui ir nėra varžomi taisyklių, kaip, ką ir kada kurti. Būtent ši laisvė suteikia žavesio iš didmiesčių atvykusiems kūrėjams", – pirmaisiais meno kūriniais džiaugėsi R.Mašanauskaitė.

VšĮ "Artkomas" vadovo Olego Darčanovo teigimu, baigiamoji rezidencijos paroda bus stipri ir galbūt net maloniai šokiruojanti Kauno gyventojus. "Menininkai mato Kauną taip, kaip sugeba jį pajausti. Svarbiausia, kad yra kuriamas stiprus menininkų tinklas ir palaikoma sinergija su miestu. Trečius metus vykdomas tarptautinis projektas generuoja puikius rezultatus – nuolat keičiantis gerąja vaizduojamojo meno patirtimi, didinant menininkų ir meno darbų mobilumą, tobulėja ir kūrėjai, ir Europos miestai. Džiugu, kad tarp jų – ir Kaunas", – sako jis.

Subalansuota tapybai

32 metų tapytojas iš Ispanijos Francisco Javier Villa Romero neslepia susižavėjęs Kaunu ir jo inspiracijomis. "Tapybą derinu su koliažu ir netgi juokauju, kad mano darbuose nuo šiol bus galima pamatyti viską, ką aš randu Kaune, – naudoju ant žemės rastus daiktus, laikraščių skiautes ir smulkias, tačiau mane kažkuo patraukiančias smulkmenas. Kaip jau spėjau pastebėti, Kaunas labai švarus miestas, todėl nerandu tiek daug niekam nereikalingų, pamestų įdomybių kaip, tarkime, Ispanijoje", – savo pastebėjimus ir atradmus vardijo F.J.V.Romero.

Kad miestas, kuriame reziduoja ir kuria menininkas, keičia kūrybą, pripažįsta ir lenkų kilmės, bet jau keletą metų Šiaurės Italijoje gyvenanti vyriausia rezidencijos Kaune tapytoja Malgorzata Jagiello. 34-erių menininkės manymu, Kaunas yra stebuklingas miestas tapytojui.

"Negaliu nesistebėti, kiek skirtingų pastatų paviršių galiu įžiūrėti ir rasti šiame mieste. Man tai tikras atradimas, nes gyvendama Italijoje supratau, kad visi pastatai dideliame mieste yra daugiau ar mažiau panašūs. Neslėpsiu, Kaune pastebiu ir yrančio, griūvančio miesto atgarsių, kurie taip pat veikia mano meną – darbuose atsiranda purvinai rožinės spalvos", – kūrybine patirtimi Kaune dalijosi M.Jagiello.

Atstumo ir tylos jėga

Animatorės Elisa Morais ir Maria Alvarez, jau daugybę metų gyvenančios ir kuriančios migruodamos tarp Jungtinės Karalystės ir Ispanijos, Lietuvoje išsikėlė ambicingą ir kiek provokuojantį tikslą. Kaune merginos bando užbaigti prieš kurį laiką pradėtą kurti filmą apie Ispanijos kultūrą ir papročius. Menininkės patikino, kad, norint teisingai pažvelgti į savo kultūrą, be perdėto susižavėjimo ja, būtina nors trumpam nutolti.

"Kultūrinis atstumas leidžia įvertinti, kaip yra iš tikrųjų, juk kita kultūra atveria naujų nišų, per kurių prizmę galima daug įdomiau pažvelgti į savo gimtąją šalį – jos žmones ir tradicijas. Čia, kaip ir su žmogiškaisiais santykiais, kad suprastum, ką jie reiškia, reikia pabūti tik su savimi", – savo kūrybinę filosofiją dėstė E.Morais ir M.Alvarez.
Italė tapytoja ir fotografė Annalisa Pisoni Cimelli taip pat pripažįsta, kad jai kaip asmenybei ir kaip menininkei jau reikėjo palikti studiją Genujoje ir atsiverti pokyčiams, kurie veikia viską, kas yra sukuriama.

"Žinojau, kad, atvykusi į Lietuvą, viską turėsiu pradėti tarsi nuo nulio, nes darbai negali būti tęsiami, jei esi absoliučiai kitokioje aplinkoje nei gimtoji. Mano situaciją geriausiai apibūdintų pasakymas, kad dirbu su žmonėmis, kurių nepažįstu, vietoje, kuri dar nėra sava. Dievinu rezidencijoje esančią tylą, nes Italijoje tokią ramią aplinką rasti gerokai sunkiau. Mane įkvepia Kauno žmonių oda, bruožai, kūno formos. Einu į parkus, kuo daugiau stengiuosi būti tokioje erdvėje, kuri netrukdo mąstyti ir mėgautis", – "CreArt" projekto akimirkas reflektuoja menininkė iš Italijos.