Europos kultūros sostinė ir Kauno rajonas: kas laukia šiemet?

Bendruomenių mokymai "Fluxus labas!", tarptautinė jaunimo vasaros stovykla, kūrybinės programos Čekiškėje, Vilkijoje, Kulautuvoje, Kačerginėje ir Raudondvaryje, atviros restauracijos dirbtuvės. Šios veiklos, susijusios su Europos kultūros sostinės projektu "Kaunas 2022", pakaunėje jau vyksta arba šiemet startuos.

Dalyvaudami mokymuose, kai kurie pakaunės gyventojai prie Kauno miestą ir rajoną vienijantį projekto jau prisijungė. Šie rajono atstovai ir kiti su "Kaunas 2022" susiję asmenys pateikia savąjį projekto matymą bei su juo susijusius lūkesčius. "Tikiu projektu "Kaunas 2022". Myliu savo kraštą, kuriame gyvenu, man labai svarbūs mane supantys žmonės: mano kaimynai, bičiuliai ir pažįstami. Norėčiau, kad pas mus, Akademijoje, kas nors įdomaus vyktų", – sako viena pašnekovių, lankanti "Fluxus labas!" mokymus, Akademijos seniūnijos gyventoja Jurgita Jurevičiūtė.

"Kaunas 2022" komandos nariai ragina pakaunės gyventojus nesnausti – aktyviai dalyvauti prasidedančiose veiklose.


Jurgita Jurevičiūtė

Akademijos gyventoja

Tikiu projektu "Kaunas 2022". Myliu savo kraštą, kuriame gyvenu, man labai svarbūs mane supantys žmonės: mano kaimynai, bičiuliai ir pažįstamieji. Norėčiau, kad pas mus, Akademijoje, kas nors įdomaus vyktų. Ar tai vyks – priklauso nuo mūsų pačių. Turiu idėjų, tik ne visada žinau, kaip jas įgyvendinti. Aš už tai, kad, jei jau darai, daryk gerai. Tam, kad padarytum gerai, reikia žinių, dėl to dabar mokausi "Kaunas 2022" projekto "Fluxus labas!" programoje. Kol kas tam, kas susiję su "Kaunas 2022" projektu, skiriu dvi valandas per savaitę – tiek trunka mokymai. Į tai žiūriu kaip į savęs tobulinimą: net jei kažkas nepasiteisins, nepadarysiu kažko, ką dabar suplanavusi, vis tiek mokymai duos naudos, naujų kontaktų, idėjų, minčių.

Viliuosi, kad ateityje bendriems darbams pavyks suburti visą komandą, kaimynus. Akademijoje gyvenu seniai. Čia baigiau mokyklą, šešerius metus pagyvenusi emigracijoje Airijoje, sugrįžau. Gyvendami Airijoje, mes laikėmės vienas kito – tautietis tautiečio. Kai kažkam prireikdavo pagalbos, mes visada padėdavome. Manau, kad ir čia mes galėtume gyventi taip pat. Su šeima gyvenu sodų bendrijoje, kuri jau, galima sakyti, yra virtusi gyvenviete. Aplink gyvena labai pozityvūs, šaunūs žmonės. Panašiai kaip Airijoje savo miestelyje turėjau savą lietuvių ratą, taip čia turiu labai gerų kaimynų būrį. Norisi čia, kur gyvenu, ką nors nuveikti. Patys savarankiškai mes buvome surengę Kaimynų dieną, su vaikais organizavome Heloviną. Gyvename netoli Tado Ivanausko sodybos, į kitą pusę nuo mūsų namų – naujas pėsčiųjų ir dviračių takas. Įvairias veiklas galima sieti ir su tuo. Iš esmės galvoju apie veiklas savo gyvenamajai aplinkai, savo bendruomenei. Iš to, kas tiktų visam Kauno rajonui, išskirčiau vieną – iki 2022 m. pagaminti ir iškabinti 2 022 inkilus įvairiems paukščiams visame Kauno rajone. Tikiuosi, pavyks tai padaryti.


Daiva Vaišnorienė

Zapyškietė, viešosios įstaigos "Kūrybos ir užimtumo stuba" atstovė

Mes Zapyškyje esame įkūrę "Kūrybos ir užimtumo stubą". Tai tokia šešias veiklias mamas vienijanti idėja. Domimės tuo, kas vyksta aplink, kas būtų įdomu mums kaip bendruomenei. Projekto "Kaunas 2022" viena veiklos krypčių yra telkti bendruomenes. Galvodamos apie naudą bendruomenei, mes atsiradome ir "Fluxus labas!" mokymosi programoje.

Su "Kūrybos ir užimtumo stuba" mes darome tai, kas įdomu mums ir aplinkiniams žmonėms. Organizuojame tai, kas neprieštarauja mūsų įsitikinimams, tokias veiklas ir darome: ar tai mažas šventes vietiniams vaikams, ar paskaitas, stovyklas jaunimui. Giedame sutartines, organizavome žibintukų akciją miške.

"Fluxus labas" mokymai leidžia pajusti, kad tu nesi vienas toks, gyvenantis bendruomeninėmis idėjomis – kad tokių žmonių, kurie neapsiriboja vien tik darbu bei namais, bet ir nesavanaudiškai, neatlygintinai dirba bendruomenėms, yra ir daugiau. Atrasti bendraminčių – labai pastiprinantis jausmas. Tai yra veikla, kuria mes užsiimame po darbo, savaitgaliais, šalia kitų darbų. Mano asmeniškai darbas su kultūra, bendruomenėmis visiškai nesusijęs – aš esu informacinių technologijų specialistė.

Kalbant apie 2022 m., tikiuosi, kad kartu su Europos kultūros sostinės programa liks mažiau susiskaidymo tarp miesto bei rajono, kad pavyks rasti kažkokį bendrą vardiklį ir visiems kartu dirbti.

Dabar Kaunas kartais tarsi atsiriboja: štai yra Kauno įvykiai, skirti kauniečiams. Tačiau ir Kauno rajone yra ir veiklų, įvykių, ir gražių vietų, kurias būtų verta pamatyti kauniečiams. Juk, pavyzdžiui, Zapyškis yra visai netoli Kauno, o kauniečiai kartais dar paklausia: kur tas Zapyškis? Jau nekalbu apie Čekiškę, Pagynę ar kitus mažiau žinomus miestelius.

Miestui ir rajonui reikėtų dalytis gerosiomis praktikomis, patirtimis.


Jolanta Sidabrienė

Samylų kultūros centro direktorė

Samylai į projektą "Kaunas 2022" visų pirma įsijungs su kasmetiniu renginiu "Pėdos marių dugne", skirtu pastačius Kauno hidroelektrinę Nemuno vandens apsemtiems kaimams, likusiems marių dugne. Šis renginys labai siejasi su "Kauno 2022" projektu "Kauno Atlantida". Apsemti Samylų seniūnijos kaimai – tai mūsų Atlantida. "Pėdas marių dugne" – renginį, kuriame prisimenami užlieti kaimai, jų gyventojai, tradicijos, papročiai.

Prie projekto dirbame, programos koordinatoriai džiaugiasi, kad mes jau esame padarę tam tikrą įdirbį: subūrę bendruomenę, vykdome veiklas. Turime Marių dugno lėlių teatrą, kur pagal papročius, legendas vaikai vaidina su nuskendusiais kaimais susijusias istorijas, turime režisierių, kuris parašė tekstus ir pagal tai vaikai vaidina. Taip pat turime edukacines dirbtuvėles, kur mokoma, kaip pasisiūti lėlės, kaip su jomis vaidinti. Vaikams labai patinka.

Atsirado "Kaunas 2022" komandos ir mūsų bendras matymas, ką galėtume pristatyti, susijusio su Kauno mariomis, jų pakrantėmis, jų gyventojais. "Kauno Atlantida" – tai ir poledinės fotografijos parodos, ir poledinės žūklės varžybos. Bus ir kitų veiklų, kurių kol kas dar nesame iškristalizavę. Kol kas koncentruojamės į "Pėdas marių dugne". "Kaunas 2022" komanda žadėjo šį renginį labiau išviešinti, išpopuliarinti, kad žmonės žinotų: Zapyškis – tai aitvarai, Samylai – tai "Pėdos marių dugne". Galbūt šis renginys ateityje įgaus europinę dimensiją.

Bendruomenė, artėjant "Pėdoms marių dugne" kasmet labai susivienija, susiburia: vieni ką nors stato, kiti siuva, treti ruošia vaidinimą, mokosi dainų. Turime iniciatyvių vietos gyventojų. Turime ir marių dugno etnografinį ansamblį "Senolės" (vadovė Gražina Gutmanienė), kurios dainuoja dainas iš marių dugno. Šios dainos pernai įtrauktos į Lietuvos nematerialaus paveldo sąrašą. "Senolės" perduoda savo dainas, tradicijas, žaidimus vaikaičiams. Dainų šventei programą jos stato kartu su anūkais. Turime Samyluose ir etnokultūros mokyklėlę. Eglė Targanskienė yra subūrusi "Dugniečių" klubą – žmones, kurių artimieji yra gyvenę ten, kur dabar – marių dugnas.

Tai apie Samylus. Ilgakiemyje moterys mezga – dalyvauja "Kaunas 2022" projekte "Antklodė Europai". Taurakiemyje turime Kadagių slėnį – ten kasmet organizuojame šventę "Skambantis kadagių slėnis", ją galima būtų išplėsti. Margininkai, Rokai, Linksmakalnis, kur turime savo laisvalaikio sales, kol kas dar galvoja, kaip įsilieti į "Kaunas 2022". Rokuose galbūt pavyktų atgaivinti kiną – ten yra salė su išlikusia kino aparatine.


Ovidijus Jurkša

Garliavos apylinkių "Sąnašos" bendruomenės pirmininkas, Kauno tvirtovės III forto įgulos vadas

Prieš pora metų, kai dar nežinojome, ar Kaunas taps Europos kultūros sostine, aš kaip "Kauno tvirtovės parko" ir asociacijos "Kauno tvirtovė" atstovas, dalyvavau pirmuosiuose susitikimuose, sakiau, kad Kauno tvirtovės fortai turėtų būti įtraukti į šią programą. "Kaunas 2022" komandos atstovai su konsultantu profesoriumi Lewisu Biggsu iš Liverpulio tada atvyko į III fortą. L.Biggsui ypač patiko lietuviška tradicija per Užgavėnes deginti Morę. Jis klausinėjo, kodėl mes, pasak jo, deginame moterį. Paaiškinome, kad tai susiję su žiemos išvarymu, o žiema lietuvių kalboje yra moteriškos giminės žodis. Jis pabrėžė, kad Didžiojoje Britanijoje panašios Užgavėnių tradicijos neišlikusios ir kad mūsų išsaugotas tradicijas vertėtų pristatyti užsieniečiams.

"Kaunas 2022" stengiasi suaktyvinti bendruomenes. Mūsų, Garliavos apylinkių "Sąnašos" bendruomenė, vienijanti III forto apylinkių, aplinkinių kaimų gyventojus, jau sutelkta, vykdo veiklą, aktualizuoja kultūros paveldo objektą. Dalyvauju "Fluxus labas!" platformoje – kaip bendruomenių atstovas stengiuosi pasisemti daugiau patirties. Kartais ten dalyvaujančiam jaunimui aš pats galiu perduoti jau įgytą patirtį.

Per "Fluxus labas!" įgytas žinias sieksiu perduoti III forto bendruomenei, vykdyti laboratorijos veiklą, įkuriant III forte kūrybinę laboratoriją, per kurią, vaizdžiai tariant, pas mus galėtų ateiti Europos kultūros sostinė.

Kol kas dažnai susidaro įspūdis, kad kultūrinis vyksmas vyksta kažkur centre. Mes siekiame kultūrą pritraukti į III fortą. Toks yra ir vienas iš "Kaunas 2022" tikslų – kad kultūra vyktų visur, ir pakraščiuose. Siekiame organizuoti daugiau kultūros renginių čia, vietoje. Ir kaimo žmonės nori kokybiškų renginių vietoje – bet kokia, vos padainuojanti kaimo kapela jiems netinka.

2022 m. Kauno tvirtovės III fortą įsivaizduoju kaip kultūros oazę, kurioje reguliariai vyktų koncertai ir kiti renginiai. Aplinkiniai gyventojai taip sulauktų kokybiškų renginių vietoje, tada žmonės pajustų, kad yra reikalingi ir svarbūs. Dabar svarbūs kultūros renginiai vyksta tam tikruose centruose, o kitur gyvenantys žmonės kartais pasijunta kultūrine prasme atstumti.


Paulius Visockas

Kauno rajono vicemeras

"Kaunas 2022" – didžiulis projektas, Kauno rajonui yra garbė būti jo dalimi. Tikimės, su šiuo projektu šalia tradiciškai pas mus vykstančių renginių, šalia kultūros centrų ir laisvalaikio salių siūlomų veiklų atsiras ir naujų, kitokių veiklų. Galbūt atsiras naujų idėjų, kaip gyventojus sutelkti į bendruomenes ir jas įveiklinti. Galbūt tai net padės pakeisti nusistovėjusį, tradicinį požiūrį į kultūrą.

Darbas su bendruomenėmis prasideda šiemet, taip daugiau kultūrinio veiksmo iš miesto persikels į rajoną. Atsiras daugiau kvietimų gyventojams iš savo namų išeiti į gatvę, bendrauti kitokia forma, kurti ne tik laisvalaikio salėje, bet ir savo aplinkos bendruomenėje, išbandyti įvairias kūrybines dirbtuves. Startuojame jau dabar. Be to, į Kauno rajoną ateina tarptautiniai projektai, per kuriuos supažindinsime su mūsų seniūnijomis, istoriniu paveldu, kurortine teritorija. Kartu ir miestas pristatys savo istorinį kultūrinį veidą. Projekto "Kaunas 2022" platformų yra daug, ir veiklų numatoma daug.


Viltė Migonytė-Petrulienė

Projekto "Kaunas 2022" regionų partnerysčių kuratorė

2017 ir 2018 m. etapinio projekto "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" scenarijuje yra pažymėti kaip metas vystyti įgūdžius ir megzti vietines bei tarptautines partnerystes. Su tuo susijusios pagrindinės šių metų veiklos, į kurias planuojama įtraukti Kauno ir rajono vietos bendruomenes, kultūros operatorius, moksleivius ir kitas auditorijas. Visų programų kuratoriai yra parengę planus. Pavyzdžiui, įgūdžių stiprinimo programoje "Tempo akademija" organizuojamas tarptautinis Europos kultūros sostinės forumas, kuriame speciali sesija yra numatoma regioninio bendradarbiavimo temai. Jo metu visos Kauno rajono kultūros institucijos turės galimybę užmegzti partnerystes su panašias veiklas vykdančiomis užsienio kultūros organizacijomis. Jaunimo programa "Kylantis Kaunas" liepos 7–15 d. rengia tarptautinę jaunimo vasaros stovyklą "100 pirmų kartų" Kauno rajone, skirtą valstybės atkūrimo 100-mečiui. 100 dalyvių iš miesto ir rajono bei užsienio šalių su vietos gyventojais ir ekspertais įgyvendins kūrybines programas Čekiškėje, Vilkijoje, Kulautuvoje, Kačerginėje ir Raudondvaryje. Ne mažiau svarbūs ir programos "Visi kaip vienas" bendruomenių mokymai "Fluxus labas!" Šiais metais ketinama įrengti bent dvi kūrybines laboratorijas skirtingose rajono vietose, kuriose apmokyti vietos bendruomenininkai įgyvendins mažiausiai šešiolika renginių. Numatomi ir programos "Modernizmas ateičiai" tarpukarinių pastatų tyrimai, įtraukiant paveldo bendruomenes, taip pat atviros restauracijos dirbtuvės. Rajono kultūros sektoriaus (laisvalaikio centrų, bibliotekų, muziejų) darbuotojams planuojami bent dveji mokymų ciklai. Sunku išvardyti visus projektus, nes jų vien šiemet galima skaičiuoti dešimtimis. Svarbu pažymėti, kad programa, nepriklausomai nuo to, kur vyksta, yra skirta visiems miesto ir rajono žmonėms – nuo Čekiškės iki Linksmakalnio ir nuo Zapyškio iki Neveronių. Todėl vienas svarbiausių iššūkių – didinti galimybių įsitraukti matomumą ir iniciatyvumą, nes kultūra ne tik labai kelia gyvenimo kokybę, vienija bendruomenes, bet ir turi didelę naudą verslo sektoriui ir tvariam miestų bei miestelių vystymuisi.

Kviečiame sekti naujienas internete kaunas2022.eu, mūsų feisbuko paskyroje, dalyvaukite savo projekte. Jei nežinote, kaip galite prisidėti ar turite klausimų ir pasiūlymų, kreipkitės e. paštu vilte@kaunas2022.eu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Raimondui

Raimondui portretas
Labai gerai, kad dar ne 2022 m., bus laiko jiems pasiruošti:).

Raimondas M.

Raimondas M. portretas
Labai gerai, lauksime 2022-ųjų! :):)
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių