„Eglė žalčių karalienė“ – ne tik lietuviškai

Projekte "Vaidyba darželyje: mokomės ir mokome" dalyvavo 25 mokytojai ir mokyklų vadovai iš Portugalijos, Nyderlandų, Rumunijos, Makedonijos, Bulgarijos, Italijos bei Ispanijos. Seminaras organizuotas kaip viena iš tarptautinio projekto ERASMUS+ veiklų.

Dalyviai dalijosi patirtimi apie vaidybą kaip vieną iš svarbiausių ugdymo metodų ikimokyklinio amžiaus vaikams. Svečiams organizuotos praktinės draminės veiklos darželyje, Kauno lėlių teatre, Rumšiškių muziejuje. Seminaro šeimininkės pastatė vaidinimą darželio vaikams ir svečiams, kuriame svečiai atpažino savo nacionalines projekte dalyvavusias lėles.

Bene labiausiai darželio vaikus pradžiugino svečių edukacinės veiklos, kurias jie vedė kiekvienos darželio grupės vaikams. Ispanai vaikus "perkėlė" į Ameriką, kur vaikai augino kukurūzus, grojo ir šoko. Italai mokė vaikus itališkų gyvūnų pavadinimų ir kartu vaidino. Makedonai ir rumunai vaidino "Raudonkepuraitę",  olandai kartu su vaikais kūrė pasaką apie gėles. Vaikams tai buvo puiki galimybė išgirsti įvairių Europos šalių kalbas, susipažinti su skirtingų kultūrų pedagogais. Mokytojai ir mokyklų vadovai taip pat turėjo unikalią galimybę padirbėti su mūsų vaikais.

Pagrindinė seminaro užduotis svečiams buvo suvaidinti lietuvių liaudies pasaką "Eglė žalčių karalienė". Iš pradžių šiek tiek išsigandę užduoties vaidinti tarptautinėje komandoje, vėliau mokytojai įsidrąsino ir seminaro pabaigoje ant Baltijos jūros kranto pastatė originalią "Eglės žalčių karalienės" versiją.

Seminaras baigėsi vakarone, kurioje kiekviena šalis pristatė savo tautinius, nacionalinius, tradicinius drabužius. Šeimininkams nacionalinį kostiumą pristatyti padėjo etnokultūros specialistė Jolanta Balnytė su Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansambliu "Viešia", vedusiu edukacinę vakaronę "Lietuvos etnografiniai regionai".

Kas labiausiai patiko mūsų svečiams? Pasak Marko iš Olandijos, Lietuva yra tarsi didelis vientisas nacionalinis parkas – viena gražiausių Europos šalių. Italams patiko mūsų šalies kultūra, ispanai negalėjo atsigėrėti mūsų sutartinėmis ir tradiciniais liaudiškais drabužiais. Svečiai taip pat pastebėjo, kad Lietuva labai brangi šalis ir klausinėjo, kaip mes sugebame čia pragyventi. Mūsų darželio vaikams, kolektyvui tai buvo puiki galimybė susipažinti su kitų šalių kultūra, pabendrauti, sustiprinti darželio europinę dimensiją.

Tokio tarptautinio seminaro būtų neįmanoma surengti be bendruomenės pagalbos. Šio seminaro organizavimas yra pavyzdys, kaip darniai ir kaimyniškai, padedant vieni kitiems, net mažose bendruomenėse galima surengti tarptautinius Lietuvos vardą garsinančius renginius.