Dirigentas A. Paris: geriau išvis negroti, nei groti prastai

"Kasdien esame atakuojami negatyvių naujienų: politikos, karų, ligų. O muzika sujungia, ji padeda kiekvieną akimirką paversti nuostabia ir dalytis tuo džiaugsmu su kitais", – sako maestro Alainas Paris. Talentingas dirigentas iš Prancūzijos šįvakar – Kauno miesto simfoninio orkestro (KMSO) svečias.

Po repeticijos su kauniečių kolektyvu dirigentas dalijosi mintimis apie muziką ir savo kūrybą, pabrėždamas, kad jam ypač svarbus ryšys ne tik su atlikėjais, kuriems diriguoja, bet ir apskritai su žmonėmis.

– Jūs dirbate su įvairiais orkestrais visame pasaulyje. Kiek laiko praleidžiate keliaudamas?

– Ne tiek ir daug, nes nelabai mėgstu būti pernelyg užsiėmęs. Man patinka, kai kiekvienas koncertas yra malonus įvykis, ne tik darbas. Stengiuosi, kad kiekvieną mėnesį būtų bent vienas koncertas, ir jei tai pavyksta įgyvendinti, esu labai laimingas. Be abejo, viskas priklauso nuo sezono. Kai sezonas užimtas, vieną savaitę praleidžiu namuose, kitą – tenka išvykti, tada vėl – namuose, vėl – kelionė, taigi jaučiu nemažai streso. Tai man nelabai patinka, nes grįžęs namo nespėju susidėlioti savo minčių į vietas, atsipalaiduoti, pasisemti įkvėpimo. Kiekvienos šalies atlikėjai yra skirtingo mentaliteto, o aš mėgstu dirbdamas kuo daugiau pažinti, įsigilinti į kiekvieno atlikėjo mintis, todėl labai sunku yra vieną savaitę praleisti Graikijoje, kitą – jau Lietuvoje, nes paprasčiausiai sudėtinga suspėti prisitaikyti prie skirtingų žmonių, kitokios jų mąstysenos, netgi muzikos atlikimo stiliaus.

– Ar labai pasiilgstate namų, Prancūzijos, kai keliaujate?

– Šiais laikais, kai technologijos yra taip stipriai pažengusios, vienu mygtuko paspaudimu galiu paimti ir paskambinti savo šeimai, kai jų pasiilgstu. Programos "Skype", "Whatsapp", "Messenger" ir įvairios kitos man leidžia naudojantis internetu bendrauti su jais visiškai laisvai, ir dar nemokamai, tad šiuolaikinės technologijos gerokai sumažina ilgesio jausmą. Tačiau vis dėlto, kai būnu labai toli, pavyzdžiui, kur nors Azijoje, Afrikoje, pajuntu namų trūkumą. Jauniems atlikėjams visada sakau, kad keliauti tikrai nėra lengva, juo labiau jei didžiąją laiko dalį praleidi viešbutyje, svetimoje šalyje, kur nėra prancūziškos televizijos, kartais niekas iš aplinkinių nekalba gimtąja kalba. Tai tikrai gali imti slėgti. Dirigentas dažniausiai vieši apie savaitę ir dirba su orkestru. Ir savaitė tikrai gali būti daug. Nebūtinai, tačiau gali. Ypač svarbu, kad tavo mintys būtų labai struktūruotos ir būtum tam pasiruošęs.

– Ką labiausiai mėgstate savo, kaip dirigento, darbe?

– Sunkokas klausimas... Pirmiausia, ko gero, išskirsiu glaudų kontaktą su žmonėmis. Aš manau, kad labai stengiuosi atnešti jiems kažką naujo, kažką pasiūlyti ir galiausiai – iš jų sulaukiu to paties. Tai yra nuostabus jausmas ir tikrai svarbus šiame darbe. Dar labai patinka tai, kad tenka dirbti su visiškai skirtingais žmonėmis ir kiekvieno koncerto metu patirti skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, prieš dvi savaites koncertavau Libane. Orkestre, kuriam dirigavau, buvo skirtingų tautybių ir net rasių žmonių. Dirbdamas su jais jaučiau ypač stiprų kiekvieno individualumą ir dažnai reikėjo jiems priminti, kad yra orkestras, reikia pajusti vienam kitą, išgirsti. O dirbant dabar, su lietuviais, visų mentalitetas yra daugiau ar mažiau panašus, orkestras puikiai susigrojęs, atlikėjai yra ne tik individualybės, bet ir klauso vienas kito, kartais net tenka prašyti daugiau išreikšti savo partijas tam tikriems instrumentams. Fantastiška, kaip greitai viskas keičiasi, kaip reikia prisitaikyti.

– Jūs taip pat esate dirbęs radijo stotyse. Kuo žavėjo šitas darbas?

– Ši patirtis man buvo ypač įdomi tuo, kad dirbdamas radijuje galėjau panaudoti savo, kaip dirigento, žinias paaiškindamas paprastiems muzikos mylėtojams apie simfoninės muzikos repertuarus, klasikinius kūrinius. Man patiko, kad žmonėms tai įdomu, jie yra smalsūs ir nori išmokti. Būtent mėginimas viską paaiškinti keliais žodžiais, suprantamais ne tik muzikui, kuris to mokėsi nemenką gyvenimo dalį, bet ir eiliniam klausytojui, man buvo ne tik iššūkis, tačiau ir didelis malonumas. Beje, taip pat yra tekę pristatyti radijo eteryje ir lietuviškos muzikos niuansus. Turėjome specialią laidų seriją, kurioje kalbėjome apie Estijos, Latvijos, Lietuvos atlikėjus ir kūrinius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

foto

foto portretas
Kuris is ju mosuotojas,tas su raudona nosim ar su knygute?

Geriau nereikia

Geriau nereikia portretas
Po šio vakaro koncerto į Kauno simfoninio koncertus kokį pusę metų neisiu. Galėtų kolektyvas geriau pasiruošti. Smuikai vaje vaje..
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių