- Rasa Murauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paradoksas: „Tai, kas remiasi į lokalumą, dažniausiai turi daugiau universalumo nei tai, kas kuriama su universalumo užmoju“, – sako K.Kaupinis.
-
Įspūdis: iš archyvinių kadrų, realiuoju laiku vykstančio veiksmo kuriamas projektas – tarsi iš skirtingų dimensijų sulipdyta daugiažanrė mozaika.
-
Įspūdis: iš archyvinių kadrų, realiuoju laiku vykstančio veiksmo kuriamas projektas – tarsi iš skirtingų dimensijų sulipdyta daugiažanrė mozaika.
-
Įspūdis: iš archyvinių kadrų, realiuoju laiku vykstančio veiksmo kuriamas projektas – tarsi iš skirtingų dimensijų sulipdyta daugiažanrė mozaika.
-
Įspūdis: iš archyvinių kadrų, realiuoju laiku vykstančio veiksmo kuriamas projektas – tarsi iš skirtingų dimensijų sulipdyta daugiažanrė mozaika.
Neseniai tarptautinio teatro festivalio "Sirenos" publikos dėmesio sulaukęs dramaturgės Birutės Kapustinskaitės ir režisieriaus Karolio Kaupinio darbas – muzikiniai paveikslėliai iš Lietuvos televizijos archyvų "Radvila Darius, Vytauto" – atkeliauja į Kauną.
Unikalaus formato kūrinys, kuriame vyksta gyvas dialogas tarp keturių instrumentininkų gyvai atliekamos muzikos ir medžiagos, rastos LRT archyvuose, bus rodomas Kauno menininkų namuose spalio 27 d. 18 ir 20 val. Apie ką šis kūrinys, kaip keičiasi jo prasmės ir ar ar tikrasis Radvila Darius, Vytauto, įkvėpęs pavadinimą, jau matė kūrinį gyvai – pokalbis su K.Kaupiniu.
– Paprastai, kai praeina šiek tiek laiko nuo kūrinio atsiradimo, pradeda vertis naujos prasmės, apie kurias kūrybinio proceso metu gal nė nebuvo pagalvota. Ar kažkas panašaus atsitiko ir su "Radvila Darius, Vytauto"?
– Lietuvoje problemų, neturinčių išeities ar nepasiekiančių sprendimo lygmens, prieš jas nuplaunant kitos problemos bangai, ratas toliau sukasi. Tad kaskart, kai rodome "Radvilą Darių, Vytauto" iš naujo, su ta diena supanašėja vis kita jo dalis – pagal paskutinį įvykį.
– Papasakokite apie muzikinius paveikslėlius tiems, kurie galbūt nieko nėra apie šį kūrinį girdėję.
– Tai keturių muzikantų dialogas su archyviniais vaizdo įrašais iš Lietuvos televizijos archyvų, 1989–1991 m. laikotarpio, kai, dingus televizijos cenzūrai, atsirado didžiulė laisvė kurti ir aptarinėti, ką nori. Tai lėmė nemažą žurnalistų improvizaciją, šiandien netikėtus laidų sprendimus ir didelį žmonių norą išsikalbėti, išsakyti, kas skauda, atvirai, prieš kamerą.
Įspūdis: iš archyvinių kadrų, realiuoju laiku vykstančio veiksmo kuriamas projektas – tarsi iš skirtingų dimensijų sulipdyta daugiažanrė mozaika. / Asmeninio archyvo nuotr.
– Neseniai "Radvila Darius, Vytauto" buvo rodomas tarptautinei "Sirenų" festivalio publikai, sulaukėte nemažai pozityvių reakcijų. Gal galėtum papasakoti, kas pačiam labiausiai įstrigo iš užsienio žiūrovų komentarų, pasidalijimų, reakcijų?
– Galbūt labiausiai nustebino, kad kūrinio lokalumas visai netrukdė jo žiūrėti ir suvokti užsienio publikai. Nelabai to tikėjausi. Galvojau, kad čia čiuopiame kažką grynai lietuviško. Bet muzikos ir vaizdo dermė – gana universalus raiškos būdas.
– Apskritai, "Radvila Darius, Vytauto" labai glaudžiai susijęs su mūsų sociokultūrine realybe, sudėtingo laikotarpio – dešimtojo dešimtmečio ribos nuotaikomis, mūsų įpročiais, kultūrinėmis nuostatomis. Vėlgi, iš tų pabendravimų su užsienio publika, ką jie savo randa šiame kūrinyje? Ar kas nors juos šokiruoja, ar, priešingai, maloniai nustebina? Ar "Radvila Darius, Vytauto" jiems surezonuoja?
– Galbūt egzistuoja skirtis tarp Vakarų bei Rytų Europos – vieniems tai nepatirta egzotika, kitiems kontekstas galbūt neblogai pažįstamas. O gal skirtį reikia daryti ne geografiškai per Europą, o tarp tų, kurie tame jau nebegyvena, ir tų, kuriems tai dar kasdienybė. Tai, tiesą sakant, minėjo vienas svečias iš Irano. Bet, matyt, tose žmonių išpažintyse ir muzikinėje atmosferoje yra kažkas žmogiško, ką galima suprasti nė nežinant, kas yra Lukiškių aikštė ar kokią reikšmę lietuvių kultūrai turi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Įspūdis: iš archyvinių kadrų, realiuoju laiku vykstančio veiksmo kuriamas projektas – tarsi iš skirtingų dimensijų sulipdyta daugiažanrė mozaika. / Asmeninio archyvo nuotr.
– Kūrinys jau buvo rodytas įvairiuose – tiek labiau muzikiniuose, tiek teatro – kontekstuose. Kur su "Radvila Darius, Vytauto" vis dėlto jaučiatės labiausiai savi?
– Buvau sau sugalvojęs atsakymą, kodėl tai vis dėlto teatras, galvodamas apie tai, kas yra teatras, bet pamiršau... Labiausiai savais jaučiamės kultūros komplekso "Sodas 2123" erdvėje Vilniuje, kur yra šio kūrinio namai.
Matyt, tose žmonių išpažintyse ir muzikinėje atmosferoje yra kažkas žmogiško, ką galima suprasti net nežinant, kas yra Lukiškių aikštė.
– O jūs pats? Tai vis dėlto ne filmas, nors vizualioji raiška čia bene svarbiausia. Gal norėtųsi ir dar plačiau save išbandyti teatro kontekste?
– Gal ir norėtųsi, bet savo galvoje turiu labai daug reikalavimų šiandieniam teatrui, tad labiausiai baisu jų pačių sau neišpildyti.
– Fizinė erdvė – ar ji kiek nors šį kūrinį keičia, transformuoja? Štai, dabar rodysite "Radvilą Darių, Vytauto" Kauno menininkų namuose. Ar tenka jį vis iš naujo pritaikyti?
– Žinoma, erdvė daug lemia. Pastebėjau, kad didesnėse erdvėse nei toji, kurioje gimė, "Radvila Darius, Vytauto" kiek paskęsta, dingsta įtampa tarp žiūrovų ir atlikėjų. Įdomu, kaip bus Kauno menininkų namuose, kurie gerokai mažesni, nei įprastinė rodymo aplinka Vilniuje. Tikiuosi neatsitiks priešingai – neims gožti...
Įspūdis: iš archyvinių kadrų, realiuoju laiku vykstančio veiksmo kuriamas projektas – tarsi iš skirtingų dimensijų sulipdyta daugiažanrė mozaika. / Asmeninio archyvo nuotr.
– Neseniai "LRT klasikos" gimtadienio metu vykusioje transliacijoje dalyvavote diskusijoje apie archyvus ir tai, ką jie gali mums pasakyti šiandien, kodėl gali būti aktualūs. Kas išties aktualaus slypi šioje užfiksuotoje praeityje, ką tai gali pasakyti šiandienos visuomenei?
– Praeities dokumentai leidžia suprasti dabartį. Leidžia suvokti, kas žmoguje nesikeičia. Ko saugotis. Kaip gyventi. Man istorija yra absoliuti mokytoja, o praeities tiesioginiai liudijimai (vaizdai, judantys vaizdai, garsai, tekstai) – galimybė turėti tiesioginį kontaktą su praeitimi be mediatoriaus ar prasmes keičiančio interpretatoriaus.
– Kokie tolesni "Radvilos Dariaus, Vytauto" planai? Gal vešite kūrinį kur nors į užsienį? Arba keliausite giliau į Lietuvą?
– Norėtųsi ir vieno, ir kito. Po "Sirenų" drąsiau jaučiuosi, kai pasitvirtino, kad tai, kas remiasi į lokalumą, dažniausiai turi daugiau universalumo nei tai, kas kuriama su universalumo užmoju. Kaip sakė Pierre'as-Auguste'as Renoir‘as, jei nori kalbėti pasauliui, turi kalbėti apie savo kaimą. Tad kadangi kūrinys – tiek apie viena, tiek apie kita, norisi ir ten, ir ten jį parodyti.
– Ar jau suradote tikrąjį Radvilą Darių, Vytauto? Gal kalbėjotės ir pakvietėte pažiūrėti kūrinio?
– Radome, tik, regis, dar nepakvietėme. Galbūt pavyks nuvykti parodyti kūrinio ten, kur tas žmogus dabar gyvena.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...