- Gintarė Krasuckaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vadinamosios lūžio kartos dailininkus pristatančioje Paveikslų galerijoje atėjo eilė dar vienam svarbiam vardui – Aušrai Andziulytei. Menininkė atidaro savo parodą "Beveik apčiuopiama, beveik neapčiuopiama".
Vadinamosios lūžio kartos dailininkus pristatančioje Paveikslų galerijoje atėjo eilė dar vienam svarbiam vardui – Aušrai Andziulytei. Menininkė atidaro savo parodą "Beveik apčiuopiama, beveik neapčiuopiama".
Emocijos svarba
Nors ilgai Kaune kurianti menininkė turi užtektinai dėmesio vertų kūrinių užpildyti didžiąją Paveikslų galerijos erdvę, dailininkės paroda kamerinėje erdvėje nė kiek nenuvilia. Pristatomi tiek naujausi, tiek senesni kūriniai ne tik atskleidžia menininkės raiškos kaitą, bet ir kūrybinių idėjų tęstinumą.
Menininkas, nebijantis eksperimentuoti – visada įdomus. Visada įdomu sekti bei lyginti tokių menininkų kūrybos kaitą. 1991-aisiais A.Andziulytės sukurtas "Ankstyvo rytmečio natiurmortas" pasižymi tiek potėpio, tiek pačios paveikslo erdvės formavimo intensyvumu. Drąsus, neabejotinai ekspresionistinis dailininkės potėpis ne tik kuria figūras, bet kartu ir paslepia, tarsi ištrina.
Centrinėje dalyje vaizduojama žmogaus–gyvūno figūra kuria įtampą, tikrai ne itin šviesaus ir malonaus rytmečio nuotaiką. Ryškų, drąsų, ekspresionistinį paveikslo vaizdą tarsi įrėmina ir dar labiau išryškina ruda spalva, kuria vedžiojamos kūrinio išorinės ribos. Potėpiai netvarkingi, išsilieję – tai dailininkės pasirinkimas nevaržyti tiek pačių dažų, tiek savo impulsyvaus tapymo gesto.
Toks menininkės sprendimas paveikslą padaro daugiau nei "Ankstyvo rytmečio natiurmortu" – čia tradicinę natiurmorto sąvoką užgožia emocija, jos perkėlimas į paveikslo vaizdinius. Jau daugiau nei prieš 20 metų sukurtas A.Andziulytės darbas rodo dailininkės polinkį į pojūčio, o ne vaizdo svarbą.
Geometrijos nesuvaržyta
Panašiai kaip ir anksčiau toje pačioje erdvėje savo darbus eksponavęs kitas lūžio kartos atstovas Rolandas Karalius, A.Andziulytė nuo abstrakčiojo ekspresionizmo pasuko abstrakcijos link. Vis dėlto tokia bendra tendencija tikrai nerodo dailininkų plaukimo pasroviui – veikiau išryškina savitus abstrahavimo būdus, skirtingas idėjas.
R.Karaliaus abstrakcijos grįstos linijomis, geometrinėmis formomis, ryškiu, aštriu koloritu, o A.Andziulytės abstrakcijos pasižymi priešingomis ypatybėmis. Pavyzdžiui, trijuose 2012 ir 2013 m. sukurtuose paveiksluose "Tirpstantis sniegas" dailininkė drobę padengia plonu, lygiu potėpiu. Nors linija šiuose darbuose svarbi, bet nerėžia akies, pasižymi nesukaustytu, geometrija negrįstu tapymu. Pati linija nutapyta juoda, raudona spalvomis, dėl plono potėpio išlieka blyški, švelniai formuojanti paveikslo vaizdą.
Toks linijų išblukimas atkartoja pačių kūrinių siūlomą sniego tirpimo idėją – tirpstantis sniegas dažnai tarsi sulieja į viena visa, kas ant žemės.
Išplėstos erdvės
Pastarojo kūrinio idėja ir tam tikras ryšys su gamta, rodo, kad dailininkė nesirenka radikalios abstrakcijos. Pati A.Andziulytė pripažįsta, kad ją įkvepia gamtos vaizdiniai, būtent juos čia ir galime įžvelgti. Žinoma, tai nebus tokia gamta, kurią galime konkrečiai įvardyti – tai ne berželis ir ne bijūnas. Čia dailininkė renkasi vaizduoti ne atpažįstamus objektus, o natūralų gamtos procesą, virsmą. Be to, ir pats procesas čia tarsi supaprastinamas, išgryninamas.
Blyškumas, išsiliejusios linijos, pamažu ryškėjantys žemės, gamtos kontūrai – viskas vaizduoja sniego tirpimą. Būtent tokiomis užuominomis ir apibendrintais vaizdiniais dailininkė formuoja kūrinį.
Kūrėjos meninius sprendimus taikliai apibūdina Kristina Civinskienė: "Paveiksle natūros vaizdai įgauna visai kitokias, naujas formas. Tokias realaus vaizdo transformacijas dailininkė vadina apčiuopiamomis-neapčiuopiamomis. Ir jos tapyba yra šiek tiek abstrakti, šiek tiek konkreti." A.Andziulytė tiesiog abstrahuoja gamtos vaizdinius, spalva, kūrinio faktūra bando perteikti ne realų vaizdą, o sukurti, nutapyti pojūtį.
Eksperimentų ir pokyčių nebijanti, bet aiškias kūrybines idėjas turinti tapytoja nepraranda kūrybinės intrigos ir savitumo. Nors paroda ir kamerinė, joje pakanka erdvės žiūrovui pabandyti patirti ar pamatyti tai, kas "Beveik apčiuopiama, beveik neapčiuopiama".
Kas? A.Andziulytės paroda "Beveik apčiuopiama, beveik neapčiuopiama". Iš ciklo "Lūžio kartos vardai".
Kur? Paveikslų galerijoje.
Kada? veikia iki birželio 29 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje8
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...