Dailininkas G. Vaičys: man svarbu nemeluoti

Kauno valstybinėje filharmonijoje veikia tapytojo Gintauto Vaičio personalinė paroda "Laiškai nuo Nemuno". Parodoje pristatyta išsami menininko kūrybos apžvalga. Joje autorius pristato darbus, sukurtus 2005–2015 metais.

Žinomo kauniečio tapytojo, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Gintauto Vaičio kūrybinė biografija yra išties įvairiaspalvė. Jis ne tik aktyvus dailės lauko dalyvis, greta savo parodų, dalyvavimo jungtinėse parodose pristato ir kitų Lietuvoje kuriančių menininkų kūrybą tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

G.Vaičio abstrakčioji tapyba ekspresyvi, išsiskiria spalvų įvairove, tačiau dažno tapybos darbo kompozicija – geometrinis, ritminis pasikartojimas, sukuriantis estetinį pasigėrėjimą teikiantį harmoningą aplinkos ir pasaulio vaizdinį.

Inspiraciją menininkui teikia gamta, tai liudija jubiliejinėje parodoje pristatomų darbų pavadinimai "Natiurmortas abstrakte" (2005), "Gėlių laukai" (2015). Tačiau gamtos refleksija dailininko darbuose dažniausiai virsta spalvine abstrakcija, sujungiančia ne tik gamtinės konkretybės užuominą, bet ir savitą egzistencinę sampratą. Taip konkreti detalė transformuojasi į gerokai visuotinesnį G.Vaičio kuriamo pasaulio vaizdinį.

Nors jubiliejinėje parodoje eksponuojami darbai yra sukurti dešimties metų laikotarpiu, juos jungia ekspresyvioji potėpių ritmika, jau susiformavusi menininko tapybos stilistika bei pagavi, įtraukianti, kiek paslaptinga jo tapybos pasaulio erdvė.

"Šioje parodoje pristatau darbus, kuriuos prieš metus sukūriau ir rodžiau tuo pačiu pavadinimu parodoje Varšuvoje. Šią kolekciją papildžiau vienu nauju ir keliais mažesniais senais darbais, sukurtais prieš 10 metų, lyg parodydamas pačią pradžią, kai tokios krypties mano darbai užgimė", – apie parodos koncepciją sako G.Vaičys, su "Kauno diena" pasidalijęs mintimis apie savo kūrybą.

– Jūsų kūryba apima kelias meno sritis: abstrakčioji tapyba, fotografija. Kas jums, kaip menininkui, šiuo metu yra svarbiausia? Ar, jūsų nuomone, šiuolaikinis menininkas turi būti lankstus, įvairus, ar susitelkti ties viena kuria sritimi, žanru, tematika? Kiek menas šiandien priklauso nuo pasikeitusio kultūros laiko, šiuolaikinio žiūrovo?

– Tiek daug klausimų. Atsakysiu nuo platesnės – antros dalies. Kalbant apie šį laiką, kai nėra vienos dominuojančios meno krypties, nėra vienos tiesos, kurią nustato partija ar vienas autoritetas. Kai yra demokratija ir išraiškos laisvė, žiūrovui nėra lengva atsirinkti savo prioritetus. Vieni sako, kad čia geriausi, kiti sako, kad čia... Tai yra abipusis procesas. Kiekvienas meno kūrinys suras savo žiūrovą. Kokybė nebūtinai priklauso nuo populiarumo ir žiūrovų skaičiaus. Žiūrovų skaičių dabar gali užtikrinti ir gera vadyba. Tūkstančiai aplankė parodą, o ar visi palankiai įvertino? Ne visi, ir tai yra normalu, nes kiekvienas žiūrovas unikalus – kaip ir kūrėjas. Gyvename laisvoje šalyje ir reikalinga pagarba kitokiai nuomonei. Laisvė taip pat įpareigoja ir atsakomybę. Kitas dalykas, kokios vertybės propaguojamos. Europoje dabar žmogiškumo išbandymas. Todėl vieniems menas – tai pasaulio gelbėjimas, kitiems – pabėgimas nuo tikrovės... Vieni menininkai lankstūs ir įvairūs, o kiti konservatyvūs ir uždaresni, bandantys išsaugoti savo vertybes. O man, kaip menininkui, svarbu būti tikram ir nemeluoti. Abstrakčiais darbais tiesiog kalbu daugiau vizualia plastika ir nuojautomis. Fotografija yra daugiau kaip išgyvenimų, nerežisuotų situacijų dokumentavimas, inspiruoja neįprasta šviesa ar atmosfera, į kurią kartais patenku ir gerai, kad tuo metu turiu fotoaparatą, nes tai nepakartojama.

– Kuri meno sritis jums, kaip kūrėjui, yra artimesnė, kaip jos viena kitą papildo?

– Papildo tai tikrai – kaip ir visa vieno žmogaus patirtis. Daug dirbdamas su vaizdais įgyji patirties. Prioritetą skiriu abstrakčiai tapybai. Kiekvienas mano sukurtas kūrinys – tai visos mano patirties sintezė – spalvinės, kompozicinės, asociacinės, emocinės, filosofinės... Dažnai tai lyginu su šiuolaikine klasikine instrumentine muzika, pvz., Philipu Glassu. Man svarbu erdvė, ritmas, nuotaika. Noriu, kad žiūrovas asociatyviai tai patirtų/matytų/jaustų...

– Ne vienus metus vadovaujate Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriui. Su kokiais iššūkiais susiduria kauniečiai dailininkai, kas Kauno skyriaus veikloje išlieka stabilu, tradiciška, kokius išskirtumėte naujus Kauno meninio gyvenimo ženklus?