Bienalėje skleidžiasi akvarelės meno daugiabriauniškumas

Tarp tradicijos ir saviraiškos

Susikaupimo, vidinio jautrumo, atidos, laiko reikalaujanti tapybos technika, leidžiasi įvaldoma ne kiekvienam. Bienalės organizatoriai Kauno publikai pristato akvarelės meistrus iš vienuolikos valstybių. "Dailininkui kurti akvarelės technika yra iššūkis. Peržiūrėjus visus bienalėje eksponuojamus kūrinius, publikai turėtų būti aišku, jog kiekvienas menininkas eina vis kitokia kryptimi. Tačiau visus autorius sieja bendras tikslas – akvarelė", – sakė renginio organizatorius, dailininkas Eugenijus Nalevaika.

Platus geografinis dalyvaujančių kūrėjų spektras atskleidžia įvairialypes akvarelės meno koncepcijas ir šiuolaikines šio tapybos žanro raiškos tendencijas. Šiųmetės bienalės analizuojama tema "Kryptys ir iššūkiai" yra nukreipta į vidinio (dailininko) ir išorinio (jo aplinkos) pasaulių susikirtimus, kurie autentiškai įvaizdinami autorių kūriniuose.

Per šią temą atsiskleidžia ir akvarelės meno problemiškumas: konfrontacija tarp menininko saviraiškos ir žanro tradicijų išlaikymo. Atliepdami šiuolaikines aktualijas, ieškodami individualių raiškos būdų įvaizdinti savo patirtis ir pajautas, dailininkai transformuoja akvarelės meną, siekdami nepaminti jo tradiciškumo.

Vedžiodama publiką po Kauno Paveikslų, "Balta", "Meno forma" galerijas, Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto "Pelėdų kalno" galeriją, Kauno valstybinę filharmoniją, "Girstučio" kultūros ir sporto centrą, bienalė atskleidžia dinamišką akvarelės meno lauką.

Unikali proga pažinti iš arčiau

Prisimindamas bienalės pradžią E.Nalevaika pastebėjo, jog nuo 1968-ųjų Rygoje vykdavo akvarelės trienalės, vienijusios Latviją, Estiją ir Lietuvą. Į jas svečių teisėmis buvo kviečiami ir dailininkai iš kitų valstybių.

"Daugelio akvarelę pasirinkusių menininkų kelias prasidėjo būtent Rygoje vykusiose trienalėse. Taip pat ir mano. Pirmaisiais nepriklausomybės metais užklupo finansinės kliūtys ir kolegoms Latvijoje tapo sunku organizuoti trienales, todėl jie pradėjo mus kalbinti rengti jas Lietuvoje. Priimti sprendimo neskubėjome, tačiau kai viena iš trienalių neįvyko – apsisprendėme. 2006-aisiais surengėme pirmąją tarptautinę akvarelės meno parodą M.Žilinsko dailės galerijoje", – pasakojo E.Nalevaika.

Tiesa, pirmasis renginys nesivadino bienale, – niekas nebuvo tikras, ar renginys įsitvirtins Kauno meno lauke. "Paroda pavyko puikiai. Nusprendėme trienalės formatą pakeisti į bienalės ir gerokai išplėtėme dalyvaujančių menininkų geografiją – kvietėme kūrėjus iš visų šalių, esančių aplink Baltijos jūrą. Po truputį geografija dar labiau plečiasi. Atsiranda dalyvių iš šalių, kurios yra gerokai nutolusios nuo Baltijos jūros: esame eksponavę dailininkų iš Amerikos, Indijos ir kt. darbus", – prisiminė  menininkas.

Bienalės "Baltijos tiltai" tikslas – populiarinti akvarelės meną. "Keičiasi laikai – kinta norai, poreikiai. Jauni menininkai retai pasirenka šią techniką, tikriausiai dėl to, jog norint pasiekti rezultatą, reikalingas didelis ir ilgas įdirbis. Kaip muzikantui yra būtina groti kasdien, taip akvarelės meistrui yra būtina prie jos prisiliesti kiekvieną dieną. Menininkas turi nujausti, kaip popieriumi teka vanduo, kur jis sustoja, kaip išdžiūna dažai, kaip jie perdengia vieni kitus ir daugybę kitų niuansų. Akvarelininkams buvo skaudu, kad bendrose parodose su kitų dailės šakų atstovais akvarelės subtilumas buvo užgožiamas kitų dailės kūrinių. Tik akvarelei skirtos parodos atskleidžia jos įvairovę, technikos subtilumą. Be kita ko, bienalė siekia sudominti ne tik žiūrovus, bet skatina ir kitų dailės sričių menininkus išbandyti šią techniką. Galime pasidžiaugti, jog populiarumas sugrįžta: džiugina didelis būrys žiūrovų, susirenkančių į atidarymus, girdime pozityvių atsiliepimų", – džiaugėsi E.Nalevaika.