Biblioteka – beieškantiems naujų prasmių ir horizontų

Paviešinti didžiųjų leidyklų pelnai įspūdingi, knygos yra brangios ir natūralu, kad į biblioteką dažnai žmonės ateina ne tik ieškodami konkrečios knygos, bet apskritai – geros knygos, ir greičiausiai ne tik. Dar ir kažkokio sociumo poreikio genami. Todėl bibliotekų iniciatyvos, kad jos būtų ne vien knygas išduodančios institucijos, šiandien ne tik natūralios, bet gal net būtinos.

Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotojai vykdydami projektą "Menas pokyčiams" siekė išsiaiškinti, ar galėtų padėti žmogui ne tik rekomenduodami knygą, bet, tarkim, mėginant įveikti liūdesį, savirealizacijos stygių ar kūrybos, saviraiškos stygių, pakviesdami į meno terapijos užsiėmimus.

Emocinio saugumo užuovėja

Per metus į Kauno apskrities moterų krizių centrą pagalbos kreipiasi vidutiniškai apie 250 asmenų, išgyvenančių asmeninę ar šeimos krizę. Pavyzdžiui, 2017 m. 1 258 asmenims (iš jų 90 proc. moterims), nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje buvo teikiamos psichosocialinės paslaugos. Tačiau po kurio laiko specialistų konsultacijos baigiasi ir žmogus vėl lieka vienas, ypač neturintis savos realizacijos nišos, stipriai sužeistas kritikos ir bijantis, kad jam nepasiseks.

Bendradarbiaujant su profesionaliais menininkais ir meno terapeutais, buvo sukurta dailę ir literatūrą jungianti programa, surengiant kūrybinės raiškos užsiėmimus. Dailės užsiėmimuose naudojant įvairias meninės raiškos priemones pirmiausia buvo siekiama sukurti emociškai saugią, saviraišką ir pasitikėjimą savimi skatinančią aplinką bei suteikti reikalingą paramą siekiant atsitiesti po krizės.

Toks (skaitantis, besidomintis menu) žmogus yra taip pat menininkas, o žodžiai "sukurti" bei "suvokti" tada tampa sinonimais.

Užsiėmimus vedė profesionali dailės terapeutė, Lietuvos dailės terapijos asociacijos pirmininkė Aušra Šūmakarienė. Kūrybos užsiėmimuose, remiantis dailės terapijos principais ir psichinio atsparumo bei optimalių psichologinių išgyvenimų teorija (pagal Mihaly Csikszentmihalyi), buvo taikoma Intuityvios tapybos (pagal Florą Bowley), simbolių koliažo (pagal Seeną Frost) ir kt. metodikos.

Receptai – knygose

Literatūros kūrybinėse dirbtuvėse moterys buvo kviečiamos susipažinti su profesionalia lietuvių ir užsienio autorių (Walto Whitmeno, Henriko Nagio, Vytauto Mačernio, Kazio Bradūno, Maironio ir kt.) literatūra bei patirti poetinio skaitymo bei kūrybinio rašymo malonumą. Biblioterapinius seminarus vedė Lietuvos biblioterapijos asociacijos pirmininkė, rašytoja, psichoterapeutė Jūratė Sučylaitė, pastebėjusi, kad dalyvės, itin kreivai žiūrėjusios į poeziją ("ai, aš jos nesuprantu, man jos nereikia"), pamažėle prisijaukino poetinę išraišką, mėgino pačios per žodį išreikšti jausmus ar emocijas, o svarbiausia – pabaigoje pajuto ir poreikį kažką iš poezijos paskaityti.

Štai čia, galima būtų teigti, ir yra sumanymo satisfakcija – menu ne pasinaudoti, o naudotis jaučiant poreikį, nes ypač svarbu, kad įvairaus plauko "kūrybėlės" neužstrigtų vien virtuvėje ar kabinete, o taptų rimtu susidomėjimu. Tuomet ir akiratis, mąstymas kardinaliai prasiplečia, ir atrandama tikroji kūryba arba lygiavertis buvimas su profesionaliu menu, menininku. Toks (skaitantis, besidomintis menu) žmogus yra taip pat menininkas, o žodžiai "sukurti" bei "suvokti" tuomet tampa sinonimais.

Kita vertus, net ir aštriai juntantis vienatvę toks žmogus retai bus destruktyvus, nes žinos, kad kūrybos pagalba galima gyvenimo juodumas perkeisti, atvirai išsisakyti (ir išsilaisvinti) per spalvą, žodį, metaforą.

Bendruomeniškumo skatinimas

Taigi biblioteka šiandien ne tik kaupia ir skleidžia žinias bei informaciją, ji imasi ir kito vaidmens – bendruomeniškumo skatinimo, sudarydama sąlygas įvairaus amžiaus bei socialinių grupių asmenims patirti teigiamą meno poveikį ir kurti visavertį gyvenimą. Kol kas tai tik bandymai bei atviros diskusijos: bibliotekininkų su lankytojais (kokie jų poreikiai), menininkų su skaitytojais (ar gali jiems padėti), psichiatrų su visuomene (kaip pagalbą organizuoti).

Prisimenant minėtą argentiniečių rašytoją J.L.Borgesą ir jo genialią "Babelio biblioteką", ten parašyta, jog "Biblioteka egzistuoja "ab aeterno" (nuo amžių – lot.). Šia tiesa – o ją patvirtina pasaulio amžinumas – negali abejoti nė vienas sąmoningas protas". Taigi joje gimstančios iniciatyvos padėti visuomenei, greičiausiai, taip pat yra šiųdienės popierinės arba internetinės knygos.