Baltų vienybės dienos – su G. Ostermejerio ženklu

Raudondvaris–Kaunas–Prienai–Vaizgakiemis–Birštonas– šiose geografinėse vietovėse vyko konferencija, skirta G.Ostermejerio veiklai, ekskursijos, edukatyvios dirbtuvės vaikams ir koncertai.

Lietuva – iš kartos į kartą

"G.Ostermejeris – Kristijono Donelaičio amžininkas – yra nepelnytai užmirštas. Jis buvo vokietis, tačiau patekęs į lietuvių bendruomenę ir vedęs Oną Reginą Kalavaitę (kunigo dukterį), pamilo lietuvius ir jų kalbą", – pasakojo Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis.

G.Ostermejeris – kunigas, rašęs lietuvių ir vokiečių kalbomis. Vokiečių kalba publikavo lietuvių kalbos gramatiką, o vokiškos periodikos leidiniuose skelbė mokslinius straipsnius įvairiomis temomis: apie lietuviškas Prūsijos mokyklas, parapijas, vietovardžius ir kt.

"Vertingais yra laikomi jo vokiški raštai, dėl kurių kitataučiai ėmė domėtis lietuviais ir lietuvių kalba. Dėl savo atsidavimo ir aktyvios veiklos G.Ostermejeris buvo išrinktas Karališkosios vokiečių mokslo draugijos garbės nariu", – priminė S.Šamborskis.

Kunigas visą savo gyvenimą praleido Trempuose (dabar – Novostrojevo Oziorsko raj.). Ypač domėjosi giesmėmis, kurias ne tik rinko, tačiau ir pats rašė. Kaip apibūdina S.Šamborskis, jo giesmės turėjo pradžią ir pabaigą, vaizdingus, skambius žodžius.

G.Ostremejerio sūnus Zygfridas, kuris buvo Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro docentas, užrašinėjo lietuvių folklorą, tuo pratęsdamas ne tik tėvo veiklą, tačiau ir padėdamas Liudvikui Gediminui Rėzai rinkti lietuvių tautosaką. Net šešios Ostermejerių kartos yra tituluojamos lietuvių kalbos gynėjais.

Entuziazmo nenuslopino

Surengti Baltų vienybės dienas Lietuvoje ir paskleisti žinią apie G.Ostermejerio nuopelnus lietuviams ir lietuvių kalbai – prasmingas žingsnis. S.Šamborskis apgailestauja, kad Kauno miesto savivaldybei, į kurią buvo kreiptasi paramos projektui, tai nepasirodė reikšminga.

"Pradiniame paraiškų, skirtų dalyvauti "Iniciatyvos Kaunui" programoje, vertinime prašymas paremti Baltų vienybės dienų renginį buvo įvertintas itin aukštu balu, tačiau vėliau projekto vertinimui paskirtas trečiasis ekspertas nulėmė, kad finansavimo negavome. Ekspertai pagrindine priežastimi, dėl kurios parama nebuvo skirta, įvardijo paraiškos finansavimui gauti raštiškame prašyme įrašytą sakinį: "Lietuvybės puoselėjimas Karaliaučiaus krašte", – sakė pašnekovas.

Vis dėlto, S.Šamborskio teigimu, svarbu ne tai, kad parama nebuvo suteikta, bet tai, kad į prašymą ją gauti buvo atsakyta įžeidžiamai, žeminamai. "Pagrindinė renginio Baltų vienybės dienos idėja – Mažosios Lietuvos kultūros ir Karaliaučiaus krašto lietuviškų kolektyvų pristatymas Kaunui. Renginys skirtas Kaunui. Į paramos prašymą iš karto sureagavo Kauno rajono savivaldybė: Raudondvaris, Prienai, Birštonas, Vaizgakiemis, o Kauno įgulos karininkų ramovė ir mjr. Donatas Mazurkevičius užleido erdves koncertui. Gavę vieną neigiamą atsakymą, pamatėme, kad aplink mus visur užsidega žalia šviesa", – džiaugėsi S.Šamborskis.

Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė

Baltų vienybės dienos renginį, skirtą G.Ostermejerio 300-osios gimimo metinėms pažymėti, organizavo VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė, apie kurią žinoma nedaug.

"Bendruomenė įsteigta 1989 m., ilgą laiką buvo neregistruojama. Pagrindiniai tikslai – lietuvybės išsaugojimas, puoselėjimas. Bendruomenės veikla remiasi garbinga lietuviška praeitimi, lietuviškos raštijos ir kultūros pradžia Karaliaučiaus krašte. Susiduriame su opia problema – bendruomenės persekiojimu. Daugelis bendruomenės įsteigtų organizacijų buvo uždarytos, įregistruotų liko mažai. Tik vietos savivalda padeda mums gyvuoti", – pasakojo bendruomenės vadovas.

Dėl apsunkintos veiklos Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė negali pasigirti dideliais pasiekimais: "Pavyko darželiuose įsteigti lietuvių grupes, mokyklose – lietuvių kalbą, kaip pasirenkamąjį dalyką (tėvų pageidavimu), gyvuoja muzikos kolektyvai, katalikiškos parapijos, tačiau trūksta kunigų. Nėra pasiekti fundamentalūs dalykai, nes bendruomenės iniciatyvos yra stabdomos, organizacijos skaldomos. Vyksta nuolatinė ardomoji veikla."

S.Šamborskis pabrėžia, kad Lietuva Karaliaučiaus žmonių (tiek lietuvių, tiek rusų) yra laikoma gražia, laisva, demokratine šalimi. Į šį kraštą žiūrima su nostalgija, apie Lietuvą kalbama žvilgančiomis akimis, prisimenama bičiulystė.