- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
D. Kuizinienė, N. Butnoriūtė, R. Čičelis (iš kairės)
-
Autorius gali padėti kritikui tobulėti
-
Autorius gali padėti kritikui tobulėti
-
Autorius gali padėti kritikui tobulėti
-
Autorius gali padėti kritikui tobulėti
-
Autorius gali padėti kritikui tobulėti
-
Autorius gali padėti kritikui tobulėti
-
Autorius gali padėti kritikui tobulėti
-
Autorius gali padėti kritikui tobulėti
Einant centrine miesto alėja, lengvai plaukiantį žvilgsnį sustabdo užrašas: "Tas, kuris skaito knygas, gyvena tūkstančius gyvenimų. Tas, kuris neskaito, gyvena tik vieną". Vieno pastatų fasadų puošiantis užrašas – amerikiečių rašytojo George'o R.R.Martino žodžiai.
Tačiau šiandien, kai knygynų lentynos lūžta nuo naujienų ir bestselerių, kaip išsirinkti tokią knygą, kuri bus vertinga ir prasminga? Anotacija knygos gale ne visada yra į raktas į jos turinį.
Žanrai ir turinys
Apie kritikos žanrus, egzistuojančias skirtis tarp jų; apie tai, kam (autoriui ar skaitytojui) yra reikalinga kritika, kokios yra naujos jos formos ir kalbėjosi Kauno menininkų namuose vykusios diskusijos "Kas kritikuoja šių dienų literatūrą?" dalyviai: literatūros kritikė, Vytauto Didžiojo universiteto literatūrologijos doktorantė Neringa Butnoriūtė, VDU profesorė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kuizinienė, pokalbį moderuojant literatūros kritikui dr. Ramūnui Čičeliui.
Ar kritinio teksto žanras įtakoja jo turinį? "Skirtys tarp akademinės ir eseistinės kritikos egzistuoja, – pažymėjo D.Kuizinienė, – 2000-aisiais prasidėjusi kritikos krizė kultūroje paskatino svarstymus apie kritinio teksto objektyvumą ir išryškino provokatyviosios kritikos trūkumą, kuri autorius, rašytojus, skaitytojus pakviestų į diskusiją."
Pritardama profesorei, N.Butnoriūtė pastebėjo, kad rašydamas kritiką, autorius turi sugebėti įkontekstinti kūrinį: suvokti jį ne tik lietuvių, tačiau ir pasaulio literatūros kontekste, žinoma, ir paties autoriaus kūrybos kontekste. "Manau, nėra svarbi skirtis tarp akademinės ir eseistinės kritikos, kadangi būtina išmanyti jas abi. Kritikos rašymas – skaitymo kultūros kėlimas", – įsitikinusi ji.
Istorinės patirtys
Prisimindama literatūros kritikos istoriją, D.Kuizinienė pažymėjo išeivijos literatūros kritikos tarpsnį. Esminis jo bruožas – prie diskusijų apie literatūrą buvo skatinami prisijungti ne tik akademikai, bet ir neprofesionalai, mėgėjai taip populiarinant skaitymą. Svarbu akcentuoti tai, kad išeivijos literatūros kritikos gyvavimo laikotarpiu, kritinį diskursą inicijavę patys rašytojai, pasiūlė tam tikrą kalbėjimo toną, į kurį lygiavosi ir mėgėjai.
Profesorė pabrėžė, kad išeivijos literatūros kritikos fenomenas, susijęs su tuo, kad kritikai rašyti apie literatūrą galėjo tik laisvu laiku, kai atitrūkdavo nuo rūpinimosi stabiliomis gerovės sąlygomis ir pasinerdavo į savirealizaciją, todėl šio laikmečio kritikų tekstuose jausmingas, pakilus kalbėjimas susijungia su akademišku tonu.
N.Butnoriūtė išskyrė sovietmetį, kai poetai, rašytojai recenzavo vieni kitus, atsiribodami nuo politinių ideologijų ir stengdamiesi kalbėti apie literatūrą prasmingai.
Formatas ir formos
Literatūros lauko dalyviai turi priimti iššūkį – perskaitei knygą, ji tave sujaudino, imk ir parašyk, o ne kalbėk, apie tai, kad nėra recenzijų.
Rašančiųjų yra, tačiau gerus tekstus kuriančiųjų mažai, pastebėjo diskusijos dalyviai. Šis fenomenas atsiradęs dėl internetinės kultūros įtakos: virtualūs leidiniai nenori skelbti pernelyg ilgų tekstų, todėl literatūros apžvalgas pakeičia leidyklų anotacijos, įtikinančios skaitytoją pirkti knygą, o ne supažindinančios jį su kūriniu.
"Dabar nekeliamas klausimas, kodėl vienas ar kitas tekstas atsirado. Rašoma per daug nesusimąstant, labiau mėgaujantis bravūriniais pasažais. Tai galios demonstravimas, kuris yra išlikęs nuo Antikos laikų – kritikui svarbu žinoti viską, jis turi būti aukščiau už rašantįjį", – sakė profesorė.
Kaip problema įvardyta ir tai, kad literatūros kritiką rašo tik literatūrologijos doktorantai: per mažai esą kitų specialybių atstovų, išsakančių savo nuomonę.
Tiesa, jaunoji karta, kurios tekstai publikuojami populiariuose leidiniuose, rašo profesionaliai ir įdomiai. "Kinta leidinių formatai, svarbu, kad kistų ir kritinių tekstų formos", – pastebėjo D.Kuizinienė.
N.Butnoriūtės teigimu, kritikos reikia ne tik autoriui. "Literatūros lauko dalyviai turi priimti iššūkį – perskaitei knygą, ji tave sujaudino, imk ir parašyk, o ne kalbėk, apie tai, kad nėra recenzijų. To reikia skaitytojui – mes visada esame trise: rašytojas, kritikas ir skaitytojas", – grįžtamojo ryšio tarp kritiko teksto ir skaitytojo svarbą pabrėžė N.Butnoriūtė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone kovo 19–kovo 24 d.2
Kovo 19 d. Rokų laisvalaikio salė: 18 val. – edukacinis užsiėmimas „Velykinė akvarelė“. Giraitė, Bažnyčios g. 2: 18 val. – Giraitės Šv. Šeimos parapijos bažnyčios pamatų šventinimas ir Pempės dieno...
-
Kovo 21–23 d. VDU Žemės ūkio akademijoje – 28-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2024“
Į Kauno rajone esantį Akademijos miestelį kovo 21–23 d. suvažiuos moderniausia žemės ūkio technika ir įranga – traktoriai, kombainai, krautuvai ir kita. Jai, kaip ir daugeliui žemės ūkiui skirtų produktų ir paslaugų, atstovaus per 400...
-
Nupūtęs dulkes fotografas E. Butkevičius grįžo su trenksmu4
Fotografo Evaldo Butkevičiaus parodoje – apnuoginti kūnai ir sielos, praeities ženklai ir progos, kurios nesikartos. ...
-
Paroda: jie prisiėmė protėvių vaidmenį
Vytauto Didžiojo karo muziejuje eksponuojama fotografijų paroda „Plieno audrose“ – fotografijose sujungtos Ukrainos XX a. ir dabartines laisvės kovos. Parodos idėją sustiprina aplinkybė, kad kariai fotografuoti atokvėpio tarp mū&scaro...
-
Garliavoje skambėjo ypatingas šventinis koncertas „Ąžuolais vainikuota mano Lietuva“3
Švenčiant 34-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metines, Garliavos sporto ir kultūros centre nuskambėjo ypatingas šventinis koncertas „Ąžuolais vainikuota mano Lietuva“. ...
-
Menininkė J. Račiūnaitė: kolekcionavimas – būdas susitaikyti su kaita
„Man įdomu kolekcionuoti objektus, kurie savo įprastumu tampa nepastebimi“, – sako menininkė Julija Račiūnaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos paroda „Iš privačios kolekcijos“. ...
-
Tapytojas M. Juodis: gyvenimas yra spektaklis
Tikriausiai kiekvienas bent kartą yra pagalvojęs, kas iš tiesų yra gyvenimas. Kas, jei tai tik žaidimas ar mus užvaldęs sapnas? Galbūt atliekame mums priskirtus vaidmenis kieno nors kito kuriamame spektaklyje? Šiuos ir daugiau egzistencini...
-
Pasaulinės operos žvaigždės į Kauną grįš išskirtiniams koncertams2
Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO) šį pavasarį klasikinės muzikos gerbėjams ruošia ypatingą staigmeną – pristatys du įspūdingus projektus su pasaulinėmis operos žvaigždėmis. ...
-
Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojama išskirtinė instaliacija: planetą Žemę kvies išvysti iš arti
Kaune ruošiamasi eksponuoti išskirtinį kūrinį – 6 metrų skersmens instaliaciją, vaizduojančią Žemės planetą. Pasaulyje žinomo menininko Luke’o Jerram’o „Gaia“ pirmą kartą į Lietuvą atkeliauja kovo 20-...
-
J. Lukšės piešiniuose įamžintas Kauno modernizmas1
VDU menų galerijoje „101“ veikia architekto-dailininko Jono Lukšės Kauno tarpukario modernizmo architektūros piešinių paroda, skirta paminėti šio paveldo įtraukimą į UNESCO. ...