Kaune bus rodomas kinas nepatogia tema

  • Teksto dydis:

Spalio viduryje prasidėsiantis X žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis "Nepatogus kinas" pakvies į specialią retrospektyvą iš tiesų nepatogia tema "Holokaustas: atmintis ekrane".

Kartu su Berlyno kino ir vaizdo meno institutu "Arsenalas" parengta filmų programa supažindins su įvairias kino kalbos taktikas pasitelkiančiomis juostomis, apmąstančiomis ar reprezentuojančiomis tam tikrus su Holokausto tragedija susijusius aspektus. Lietuvos žiūrovai turės unikalią galimybę išvysti septynis filmus iš "Arsenalo" archyvo, kurie tik neseniai buvo restauruoti ir suskaitmeninti Berlyne.

Holokausto vaizdavimas kine visuomet kėlė aštrias diskusijas, tačiau dėmesio šiai temai kine niekuomet nestigo. Susidūrus su ypatingo jautrumo reikalaujančia tema, kiekvienam kino režisieriui kyla daugybė etinių klausimų – ką galima ir ko negalima vaizduoti? Retrospektyva bus pradėta vienu pirmųjų meninių dokumentinių filmų apie Holokaustą – Alaino Resnais filmu "Naktis ir rūkas" ("Nuit et brouillard", 1955 m.), šio seanso metu istorikė Sonja Schultz išsamiau pristatys Holokausto vaizdavimo kine istoriją.

Paskutinę festivalio dieną vienu ypu bus galima pamatyti garsųjį Claude'o Lanzmanno filmą "Šoa" ("Shoah", 1985 m.). Beveik dešimt valandų trunkantis filmas bus rodomas su viena pertrauka – taip, kaip šį filmą rodyti nurodo jo režisierius. Beje, kauniečiams, norintiems pamatyti šiuos abu filmus, teks vykti į sostinę: "Naktis ir rūkas" bus demonstruojamas kino teatre "Skalvija" spalio 15 d., "Šoa" seansas – spalio 23 d.

Į Lietuvą atvyksta tais pačiais metais Berlinalėje pristatyto, visai kitokio nei "Šoa", filmo "Tamsios lopšinės" režisieriai Irene Angelico ir Abbey Neidikas. "Tamsios lopšinės" – labai asmeniškas filmas, kuriame režisierė gilinasi į savo tėvų patirtą traumą ir ieško atsakymų į sudėtingus bei jautrius klausimus. Šis filmas bus rodomas ir Kaune.

"Holokausto tema yra itin svarbi Lietuvos auditorijai ne vien todėl, kad šalyje buvo išnaikinta 95 proc. čia gyvenusių žydų. Kartu su tragiška statistika, reikia pažymėti, kad buvo sunaikinta ir Lietuvoje gilias šaknis turėjusi žydų kultūra ir šiandien mūsų šalyje šios kultūros pėdsakų beveik nematyti", – kalbėjo festivalio direktorius Gediminas Andriukaitis.

Jis pastebėjo pastarųjų metų tendenciją: šalies visuomenė, ypač jaunoji jos dalis, nebenori apie praeitį kalbėti puse lūpų, vienus faktus pasakant, kitus – nutylint. "Pamažu visi pradedame susivokti, jog įvykusi žydų tragediją yra Lietuvos visuomenės tragedija. Viliuosi, kad Holokausto retrospektyva prisidės prie šio pilietinės savimonės atsibudimo", – sakė jis.

Kaune bus pristatytas ir kitas Holokausto retrospektyvos filmas – "81-asis smūgis". Tai pasakojimas apie Michaelo Goldmanno-Gilado iš Pšemyslio geto Lenkijoje išgyvenimus. Gete vokiečių kareivis jam sudavė 80 smūgių, kurie vos nenusinešė jo gyvybės. Tačiau niekas juo nepatikėjo – tai tapo 81-uoju smūgiu. Archyviniai kadrai rekonstruoja nacionalsocializmo gimimą, triumfuojančias vokiečių minias, pogromų, deportacijos ir žudymų pradžią, ir pagaliau pasipriešinimo veiksmų užuomazgas bei Varšuvos geto sukilimą.


Kas? festivalio "Nepatogus kinas" pradžia Kaune. Filmo "Tamsios lopšinės" seansas. Po jo – susitikimas su režisieriais.

Kur? kino centre "Romuva".

Kada? spalio 17 d. 18 val.


Šiame straipsnyje: Nepatogus kinasholokaustaskinas

NAUJAUSI KOMENTARAI

RITAI

RITAI portretas
Jeigu pavadinsi nepatogia tema - ji tokia ir bus. Visos temos patogios. Beje, vokiečių kareiviai buvo mažiau žiaurūs nei sovietai. Ką jie išdarinėjo Kaliningrado srityje ir kitose užimtose šalyse ? Ir ką jie išdarinėjo 1940-1941 metais iki karo. Paskaitykite Petruičio knygą "Kaip jie mus sušaudė". Visos žūdynės blogai, bet ką išdarinėjo žydai - tardytojai prieš karą ir tardydami mūsų partizanus. Skaičiavimams nebus galo.

Rita

Rita portretas
Atleiskite už tokį komentaro tekstą,nenorom pridarai nesąmonių rašyboje.Manu šitie išmanus telefonai ne visai tinkami tokiem dalykam,negali daugiau parašes perskaityti ir pakoreguoti tai ką parašai.Atrodo rašant kontroliuoji,bet kaip išsiunti ir perskaitai pasirodo kad negerai parašei.Gal sąmoningai tekstą iškraipo, tų kurie rašo dažniau,aš taip įtariu.

Rima

Rima portretas
Manes dar nebuvo šiame pasaulyje,tačiau iš tėvo pasakojimo žinau ,kad ne lietuviai organizavo žydų tautybės žmones naikinti o prasidėjus karui,Vokiečiam užėjus,ėmė ,vežė per prievartą lietuvius ,tarnautojus, žydų tautybės žmones šaudyti.Mano tėvas buvo banko tarnautojas jis su kitais buvo suimtas,iš namų ir nuvežtas į šeštą fortą.Pasakojo bsisius dalykus,tačiau tėvui ir dar vienam,jue dviese numtė kad galu pabėgti iš ”pragaro”.Jiem pasisekė,paspruko jie iš to šešto forto,tačiau turėjo slapstytis.Bet Vokuečiai ,su automatais ,mama jau pasakojo įsiveržė į namus ir rėkė kye ,kur jis,mano maža,neseniai gimusi sesutė gulėjo ant lovos po kurią slėpėsi tėvas.Pasaisekė sakė mama,kad vokiečiai ne tokie žiaurūs pasitaikė,jie nuo lovos nepajudino mano verkiančioa sesers it išėjo.Tėvas pabėgdamas ,rizikavo savo šeima,nenorėjo jis žmonių šaudyti,kaip sakant dievulis .Tai štai kaip buvo iš tikrųjų.O kaimynų,giminaitis iš gretimo buto ,sakė mama grįždavo namo kruvinom rankom ir rūbais kiekvieną dieną
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių