Apie ką godoja šių dienų raganos?

Kauno šokio teatre "Aura" pristatytas naujausias Lietuvos ir Norvegijos šokio projektas "Godos", kurį kauniečių kolektyvas įgyvendina kartu su Norvegijos šokio teatru "Panta Rei".

Premjera – Norvegijoje

Šis didžiulis projektas – ypatingas įvykis lietuviškame šiuolaikinio šokio kontekste. Juo siekiama ne tik sukurti šokio spektaklį, bet ir vykdyti šiuolaikinio šokio edukaciją, kuriai Lietuvoje buvo skiriama itin mažai dėmesio.

Idėją projektui pasiūlę norvegai jau anksčiau yra vykdę edukacinius projektus su kitomis šalimis. "Pantos Rei" ir "Auros" artimesnė bičiulystė užsimezgė prieš porą metų. Projekte dalyvauja choreografės Birutė Letukaitė, Anne Ekenes ir Pia Holden, kompozitorius Antanas Jasenka, asistentė dramaturgijai Silvija Čižaitė-Rudokienė, šviesų dailininkas Vladimiras Šerstabojevas, kostiumų dailininkas Tomas Baranauskas (Thomas Bara), vaizdo projekcijų autorius Saulius Paliukas ir penkios šokėjos Ema Nedobežkina, Gintarė Marija Ščavinskaitė, Haruka Suzuki, Kirie Oda, Laura Witzleben, Love Hellgren.

Spektaklį "Godos" sudarys dvi dalys: pirmąją kuria norvegų menininkės A.Ekenes ir P.Holden, antrąją – B.Letukaitė. Pasaulinė "Godų" premjera įvyks Norvegijoje, Moso mieste, vasario 17 d. Lietuvoje "Godos" bus parodytos balandžio pabaigoje.

(Ne)pakitusi prigimtis

Spektaklio "Godos" abi dalis jungia tas pats turinys – godų tematika, neatsiejama nuo moteriško pirmapradiškumo. Spektaklyje atsiskleis dviejų šalių dvi skirtingos šios sąvokos interpretacijos, pasireiškiančios per skirtumus formoje – muzikoje, kostiumuose ir judesiuose.

"Mes daug diskutavome, kas gi yra tos godos. Mano interpretacijoje, skirtingai nei norvegų variante, atsirado ir vienas vaikinas, atstovaujantis vyriškajai giminei. Įdomu per jį pažvelgti, kas laikui bėgant vyko su šia stipriąja laikoma gimine. Kalbant apie moteriškumą, man svarbus raganų įvaizdis. Kiek skaitėme lietuvių mitologiją, joje raganos paimdavo berną, versdavo jį į velnią, vilktakį, linksmindavosi su juo. Spektaklyje kartu svarstome ir tai, kas šiandien yra vyriškumas ir kur mes nueisime toliau. Dabar lytys taip stipriai maišosi, kad sunku pasakyti, kokia bus mūsų tapatybė ateityje. Gal iš viso viena lytis?" – apie temos pasirinkimą pasakojo B.Letukaitė.

Anot choreografės, šiandien vyrai ypač daug ką perima iš moterų pasaulio – kostiumus, makiažą, manieras, o anksčiau daug ką iš vyrų perimdavo moterys. Viskas niveliuojasi ir šiandien jau net nebeaišku, kas gi iš tikrųjų yra stiprioji lytis.

Stiprybės šaltinis

"Aktualus klausimas – kas dabar yra raganos. Man šis įvaizdis iškilo prieš akis matant mieste, kokie populiarūs tapo mergvakariai, kai merginos provokuojamai apsirengia, linksminasi miesto erdvėse, pasisamdo striptizo šokėjus, išsinuomoja limuzinus. Panašiai kaip koks raganų sąskrydis raganų kalne. Kad ir kaip laikas mus keistų, genuose išlieka tas raganiškumo pradas", – pratęsė mintį B.Letukaitė.

Choreografė A.Ekenes prisipažino, kad nors norvegų kalboje yra panašių žodžių, atspindinčių žodžio "godos" prasmę, tapataus jo atitikmens nėra. Tad kurti spektaklį buvo pradėta nuo nelengvo, tačiau be galo įdomaus uždavinio siekiant išsiaiškinti giluminę šio žodžio reikšmę.

"Kalbėjomės su daugeliu žmonių, netgi ėjome į kavines ir klausinėjome, kaip žmonės supranta, kas yra godos. Kiekvienas pateikdavo vis skirtingą atsakymą, bet juos visus jungė labai stiprus ryšys su lietuviško termino godos reikšme. Visi gilumoje kalbėjo apie moteriškumą ir jo emocionalų aspektą. Tada patys pradėjome ieškoti atsakymo, ką mums patiems reiškia godos. Manau, šiuolaikiniame pasaulyje mes pamirštame, koks stiprus gali būti moteriškumas. Daugelis moterų mano, kad jei jos nori būti stiprios, bet kokiu atveju turi tapti vyriškos. Tačiau mums nebūtina tapti vyriškoms – mes galime būti stiprios ir būdamos moteriškos. Tai iš esmės ir buvo mūsų atsakymas. Taip pat kiekviena šokėja per šokį perteikia dar savo individualų požiūrį į tai, kas joms reiškia šis lietuviškas žodis", – apie norvegiškąją spektaklio dalį pasakojo A.Ekenes.

Kompozitoriaus A.Jasenkos teigimu, norvegių choreografių darbe godos labiau siejamos su emocionaliu planu, B.Letukaitės – labiau su futuristiniu žvilgsniu. "Pirmu atveju, šokyje ir muzikoje labiau atsiskleidžia emocija, ilgesys, rauda, antru – mechaniškumas, techniškumas. Abi dalys viena kitą papildo", – sakė kompozitorius, pastebėdamas, kad ta pati kūrybinė grupė dirba kaip radaras – pasisukus analizuoja, kaip skirtinguose regionuose yra suvokiamas tas pats dalykas.

Edukacijos svarba

Antrasis projekto etapas skirtas šokio edukacijai ir pirmame etape sukurtos šokio koprodukcijos sklaidai Lietuvoje bei Norvegijos regionuose, siekiant plėsti šiuolaikinio šokio auditoriją.

Norvegijos šokio teatras "Panta Rei" yra sukaupęs ilgametę patirtį auditorijos plėtros srityje. "Kai gyvenau ir dirbau Anglijoje, kaip profesionali šokėja, turėjau daug edukacinių programų. Ten jei tu nori gauti finansavimą kokiam meniniam projektui, tiesiog privalai kartu užsiimti ir edukacine veikla. Grįžusi į Norvegiją, ten taip pat pradėjau plėtoti šią idėją. Norvegijoje šiuolaikinis šokis yra gana jaunas menas ir daug kas jo net nežino. Tai paskatino kuo daugiau žmonių supažindinti su šiuolaikiniu šokiu. Rezultatas buvo itin džiuginantis – mes įtraukdavome žmones į šokio užsiėmimus, po kurių jie kur kas labiau suprasdavo šiuolaikinį šokį", – edukacijos svarbą pabrėžė A.Ekenes.

"Auros" šokėjai dalyvavo "Panta Rei" vedamuose šokio meistriškumo ir auditorijos plėtros seminaruose, sėmėsi žinių apie kūrybinių dirbtuvių organizavimo ir vedimo specifiką. Antrajame etape jungtinė lietuvių ir norvegų komanda vyks į tris Lietuvos miestus – Švenčionis, Mažeikius, Neringą ir į du Norvegijos miestus – Mosą ir Fredrikstadą. Šių miestų kultūros ir meno centruose įvairaus amžiaus ir patirčių vietiniams gyventojams bus vedamos edukacinės šokio kūrybinės dirbtuvės. Taip projekto dalyviai siekia mažinti kultūrinę atskirtį tarp didžiųjų ir mažųjų miestų, supažindindami ir kitus regionus su šiuolaikinio šokio menu.

Akstinas kurti

Edukacinėje programoje svarbus ir kūrybiškumo skatinimo momentas. "Regionai, su kuriais bendravome, pripažino, kad jiems trūksta improvizacinių gebėjimų. Dažniausiai mokiniai tiesiog kopijuoja judesius, pamatytus per televiziją, internete ar tuos, kuriuos parodo mokytojas. Mes jiems norime suteikti įrankius, padėsiančius tobulėti ir atrasti naujus judesius. Jiems bus duodamos užduotys, kurių metu jie turės dirbti savarankiškai, jiems nebus rodomi jokie konkretūs judesiai. Yra minčių ir, pavyzdžiui jaunimo pamėgtą hiphopo šokį sujungti su senjorų atliekama etnografine muzika. Įdomu, kas iš to išeis", – mintimis dalijosi B.Letukaitė.

Antrasis etapas prasidės Norvegijoje, į kurią vasario 9 d. išvyksta šokėjai ir choreografė. Ten bus dirbama su grupėmis Fredrikstado ir Moso miestuose, vėliau bus parodytas spektaklis "Godos". Tada visa komanda grįš į Lietuvą, kur dirbs minėtuose miestuose.

Projekto pabaigą vainikuos spektaklis "Godos", kurį bus galima išvysti balandžio 29 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Minėdami tarptautinę šokio dieną kūrėjai žada nemokamą seansą, po kurio bus galima pabendrauti ir su pačia kūrybine komanda.