Akordeono genijams neramu dėl naujų talentų stygiaus

Šią savaitę į Kauną susibūrę geriausi pasaulio akordeonistai varžosi dėl Pasaulio trofėjaus, kurio vardu vadinamas ir pats konkursas, – "Trophée Mondial". Jį kasmet rengia Pasaulio akordeonistų konfederacija kartu su konkursą vykdančios šalies nacionaline akordeonistų sąjunga.

Teigiama, kad antikos laikais muzikantai tarpusavyje varžėsi netgi anksčiau, nei sporto olimpiečiai. Mūsų laikais muzikantų konkursai rengiami siekiant atskleisti jaunuosius talentus, kurių laimėjimai dažnai tampa tramplinu tolesnei meninei karjerai. Šių konkursų istorija nesiekia nė šimtmečio, nors jau turi gilias tradicijas, ypač tarp nuo seno gyvuojančių klasikinių instrumentų.

Akordeono amžius palyginti nedidelis. Austrijos vargonų ir klavyrų meistro XIX a. pradžioje sukonstruotas instrumentas, patobulėjęs ir išpopuliarėjęs po gero šimtmečio kvietė juo grojančiuosius į pirmuosius konkursus. Vieno jų istorija šiemet siekia jau 64 metus. Nors skaičius įspūdingas, tačiau dar įspūdingiau tai, kad šis akordeonistų konkursas, vienas prestižiškiausių pasaulyje tarp akordeono atlikėjų pirmą kartą vyksta Lietuvoje, Kaune.

Apie naują muzikantų kartą ir išskirtinio įvykio svarbą – pokalbis su Lietuvos nacionalinės akordeonistų sąjungos prezidentu, VDU Muzikos akademijos profesoriumi akordeonistu Kaziu Stonkumi.

– Konkursas "Trophee Mondiale" tarp akordeonistų nusipelno ypatingos pagarbos. Kuo jis skiriasi nuo kitų ne mažiau reikšmingų akordeono meistriškumo konkursų?

– Akordeono pasaulyje yra du patys svariausi konkursai – tai Pasaulio trofėjus ir Pasaulio taurė ("Coupe Mondiale"), kurį rengia Tarptautinė akordeonistų konfederacija. Jie panašaus lygio, vykstantys kasmet.

Pasaulinė akordeonistų asociacija nesusijusi su konkrečia geografine nuoroda. Šios dvi pagrindinės organizacijos – pasaulinė akoredeonistų konfederacija ir tarptautinė akordeonistų konfederacija – yra atskirų šalių akordeonistų sąjungų konfederacijos. Jos valdyba renkama vienai kadencijai iš skirtingų šalių atstovų. Du kartus per metus vyksta kongresai, kas kartą vis kitur suvažiuoja kiekvienos šalies atstovai. Dažniausiai susitikimai vyksta per konkursus – ir Kaune vyks pasaulio akordeonistų kongresas, kuriame bus aptariami einamieji klausimai, svarbiausi dalykai. Dar vyksta ir žiemos kongresai – priklausomai nuo atstovų pasiūlytos vietos.

Džiugu, kad jau keletą metų šiuose konkursuose pasirodantys Lietuvos atlikėjai grupuojasi pirmajame dešimtuke. Tai yra didžiulis pasiekimas, nes laimėti juose yra labai sunku. Atlikėjus – iš įvairių pasaulio šalių suvažiuoja patys stipriausi – vertina tarptautinė beveik dešimties nairų komisija. Kiti konkursai taip pat žymūs, pvz., tarptautinis Klingenthalio konkursas – bet jis lokalesnis, žiuri nariai ten trys–keturi, dažniausiai – vokiečiai.

– Šie pasauliniai konkursai vyksta įvairiose šalyse. Tačiau Baltijos šalyse jų dar nebuvo. Kas lėmė, kad 64-ojo Pasaulio trofėjaus konkurso vieta – Kaunas?

– Dažniausiai vietą lemia privačios iniciatyvos. Nors ir iniciatyvą parodžius nėra taip paprasta. Šiuo metu yra susidariusi eilė dešimtmečiui į priekį. Didžiosios šalys visada linkusios rengti šiuos konkursus. Jei kas numatytoje eilėje atsisakytų ar nesurinktų pinigų, jos pasiruošusios pagelbėti, nes tai yra prestižas ir garbė, – mielai eilę perimtų Brazilija, Kinija ar Rusija. O kad konkursą rengti patikėjo mums – lietuviams, tai yra didžiulis mūsų šalies akordeonistų bendros veiklos įvertinimas. Be to, turime ir antrąjį suplanuotą renginį – Pasaulio taurę. Ji taip pat vyks Kaune 2020 m. Šį konkursą rengia Lietuvos nacionalinė akordeonistų sąjunga ir Vytauto Didžiojo universitetas, talkinant partneriams – Kauno valstybinei filharmonijai ir Kauno J.Gruodžio konservatorijai.

– Ne viename šių konkursų yra tekę dirbti vertinimo komisijoje, tiesiogiai stebint jaunuosius atlikėjus. Kaip kinta jų meistriškumas, kokios jo augimo perspektyvos?

– Stebėdamas konkurso dalyvius šiuose konkursuose, taip pat matydamas akordeonistų ruošimo situaciją Lietuvoje, stebiu pirminėse ugdymo grandyse besiformuojančią problemą. Norint laimėti tokį konkursą, jaunas žmogus turi groti nepertraukiamai nuo pat mažumės, nuo 5–6 metų. Ir tuo keliu turėtų būti vedamas nenutrūkstamai, be pauzių. Netolygiai dirbęs ar pertrauką padaręs akordeonistas atsiliks, – kiti bus visa galva aukščiau. Pastaruoju metu pastebime, kad pas mus yra šiek tiek sugadinta žemesniųjų grandžių mokymosi sistema, ir šiandien žvelgiant į jaunus atlikėjus, sunku prognozuoti, ar jie galės pasiekti pirmaujančiųjų gretas. Bet jei ir toliau mokymasis valdyti instrumentą slys į lygį, apsiribojantį grojimu savo malonumui, saviveiklai, užklasinei veiklai, nebebus iš ko išauginti atlikėjus, pajėgiančius groti tokiuose konkursuose. Kol kas laikomės iš senų rezervų.

– Klausant žymiausių pasaulio akordeono atlikėjų, kelia nuostabą jų instrumento valdymo technologijos ir naujovės. Ar tai meistriškumo, ar instrumentų tobulėjimo išdava?

– Viskas kompleksiškai. Žmonės jau gali nusipirkti brangius instrumentus. Be gero instrumento tokio aukšto rezultato niekaip nepasieksi – galima dirbti paromis, bet reikiamo rezultato nebus. Visų pirma – reikalingi kokybiški instrumentai. Aišku, yra ir technologijos. Mes VDU Muzikos akademijoje studentams kviečiame pačius geriausius pedagogus iš viso pasaulio. Jie atvažiuoja ir pateikia studentams kaip ant lėkštutės visa, kas dabar yra geriausio akordeono valdymo srityje. Tos pamokos yra naudingos ne tik studentams. Jos vertingos visiems, net ir mums, pedagogams, nes tikrai išgirstame naujų, gerų dalykų, ir patys mokomės. Vien matant atvykstančiųjų įžymybių pavardes, galime numatyti, ko mes išmoksime. Gal studentai ne visi tai įvertina, bet kažkada suvoks, kokias galimybes turėjo, su kuo buvo susidūrę. Turint prieš akis tokius pavyzdžius, ir lygis turėtų kilti. Šiame konkurse jaunas atlikėjas, pasiklausęs grojančių konkurso dalyvių, jau gali orientuotis, koks šiuo metu pasaulyje atlikimo lygis. Tuo labiau kad konkursą stebėti jie gali nemokamai.

– Ar lietuvių kompozitoriai noriai rašo kūrinius akordeonui? Juk pasauliniame konkurse lietuvių jaunieji atlikėjai gali garsinti savo šalį ne tik meistriškumu, bet ir kūrėjų darbais.

– Yra nemažai kūrinių,lietuvių autorių parašytų akordeonui. Jie yra skirti skirtingų lygių muzikantams. Kai kurie jų skirti vaikų muzikos mokykloms – su tokiu kūrinėliu dalyvauti Pasaulio taurės ar Pasaulio trofėjaus konkurse negali. Nors tai yra geras, gražus kūrinys, bet jis nekonkursinis. Norint parašyti konkursinį kūrinį, kūrėjas turi pirmiausia ateiti į tokį konkursą ir išgirsti, ką galima padaryti su tuo akordeonu. Iš rimtesnių kūrinių yra keletas kompozitoriaus Jono Tamulionio, kuris dažnai sėdėdavo konkursuose, rimtai studijavo patį akordeoną, gilindamasis į jo galimybes. Iš jo kūrybos turime kūrinių, kuriuos galime atlikti ir tokio lygio konkurse: "Allegrorustico", "Metamorfozės", "Partita", kuriais iš įvairių pusių galima parodyti akordeono galimybes. Akordeonui yra ir daugiau kūrusiųjų – ir Osvaldas Balakauskas, ir Bronius Kutavičius, bet jų kūriniuose akordeonas dažniausiai skamba kameriniuose ansambliuose, su orkestrais. Tad konkurse jie negali skambėti. O solinių kūrinių, nors ir yra bandymų parašyti, bet trūksta instrumento valdymo galimybių pažinimo. Todėl jie nelabai pasiteisina, dažnai lieka negrojami.

Pasaulio trofėjaus fone – konkursą puošiantys garsių atlikėjų koncertai. VDU Didžiojoje salėje – šarmingas prancūzų Trio, kurio siela – akordeono virtuozas ir kompozitorius Ludovicas Beier, antradienį žavėjęs klausytojus naujomis akordeono garsų spalvomis ir tembrais, egzotiškas rytietiškų intonacijų pynes pažėręs Azerbaidžiano duetas, ketvirtadienio vakarą – Senjorų Variéte kategorijos virtuozų varžytuvės. O kur dar naujai suspindusių žvaigždžių atradimai pakeliui į Pasaulio trofėjų! Visos galimybės savaitę mėgautis akordeono pasaulio geriausiųjų dovanomis. Tai Kaune pasitaiko ne kasdien, ir net ne kasmet.