50 metų talento vienoje knygoje

Ką tik pasirodė paskutinis Romualdo Rakausko albumas "Triveidė knyga". Paskutinis ne todėl, kad naujausias, bet todėl, kad daugiau nebebus. Dešimtmetį dėliota knyga iš viso gyvenimo darbų – vienas įdomiausių fotografijos leidinių pastaraisiais metais.

Gyvo fotografijos klasiko R.Rakausko pavardė pirmiausia asocijuojasi su jo poetiškais ciklais iš atlaidų "Užuovėja" ir pavasariu kvepiančiu ciklu "Žydėjimas". "Triveidėje knygoje" atsiskleidžia kitas R.Rakauskas, pažįstamas nebent ilgamečiams "Nemuno" žurnalo skaitytojams.

Knygoje – 138 žmonių portretai, kiekvieno – po tris. Į knygą sudėti genijai, nacionalinių premijų laureatai, aktoriai, dailininkai, poetai – žmonės, kuriuos R.Rakauskas turėjo privilegiją sutikti per beveik penkis dešimtmečius darbo žurnalo redakcijoje.

"Žinai, tokių metų antro "Žydėjimo" nepadarysi. O tie portretai, juos turėjau ilgai ir daug. Kiekvienąkart fotografuojant bent po penkias juosteles išfotografuodavau. Įdėja daryti "Triveidę knygą" kilo nuo Juozo Miltinio nuotraukų. Atėjau taip nedrąsiai, o jis man – "O tu čia tas Rakauskiukas." Jis Viekšniuose mokėsi kartu su mano tėvu. Nedrįsau to sakyti, bet jis pats pirmas tą atskleidė. Nežinau, gal dėl to ir pavyko geros nuotraukos. Vos išsitraukiau fotoaparatą, jis persimainė, tapo aktoriumi. Tik fotografuok! Tai padariau seriją su daug skirtingų jo veidų", – kalbėjo fotografas.

Vienų portretai padaryti per kelias minutes ar sekundes, kaip, pavyzdžiui, J.Miltinio, o tarp kitų kadrų nuspaudimų – metai ar net dešimtmečiai. Nuotraukose matyti tai, ko neretai pritrūksta šiandienėje fotografijoje – tikrumo, nuoširdumo ir laisvumo. Tiek fotografo, tiek pozuojančiojo asmens.

Kai kurie portretai – pačioje asmeniškiausioje erdvėje, iš tą pačią dieną darytų kai kurių nuotraukų galima matyti, kad kartu praleista ne viena valanda – keičiasi apšvietimas, vietos.

Beveik šešiuose šimtuose portretų nesikeičia tik vienas dalykas – R.Rakausko grožio ir nuoširdumo ieškojimas savo fotografuojamuose žmonėse.

"Man Macijauskas sakydavo, kad labai saldus esu, vietoj tos mergaitės ar senos močiutes po žydinčia obelimi suorganizuočiau kiaulės skerstuves, bet niekada niekas panašaus manęs netraukė", – kalbėjo fotografas.

Man Macijauskas sakydavo, kad labai saldus esu, vietoj tos mergaitės ar senos močiutes po žydinčia obelimi suorganizuočiau kiaulės skerstuves, bet niekada niekas panašaus manęs netraukė.

Labai įtaigus Gražinos Balandytės portretas senojo "Nemuno" viršeliui. Dramatiškas, lyg būtų iš Holivudo aukso amžiaus filmų plakatų. Milžiniškos aktorės akys spindi, žvilgsnis prikausto.

"Atvykau fotografuoti Gražinos, o ji visa nusiverkusi. Tada ją kažkaip įskaudinęs buvo režisierius. Tokia ji liūdna išėjo, o nuotraukos reikėjo viršeliui, turėjome pripaišyti duobutes skruostuose, kad linksmesnė išeitų", – juokėsi R.Rakauskas.

Ši nuotrauka – ne pats žymiausias R.Rakausko portretas, retai pamatomas leidiniuose, bet būtent šioje knygoje jis atkreipia dėmesį.

Savo fotoaparatus su visomis juostelėmis, didintuvais, ryškalais ir objektyvais R.Rakauskas suslėpė spintose ir daugiau nebefotografuos.

"Jei tu esi rašytojas, tai su kiekvienais metais vis gerėji. Kai esi fotografas, sulaukęs 75-erių, antro "Žydėjimo" nepadarysi, tai ir nėra ko", – sako fotomenininkas.

Atviraudamas R.Rakauskas nuolat tikino: jam visą gyvenimą sekėsi. Nė dienos nereikėjo fotografuoti oficiozinių melžėjų, nutūpė puikiame leidinyje, kurio mėnesinis formatas jam leisdavo dienų dienas su motociklu raižyti po atlaidus, ieškoti senų žydinčių sodų.

R.Rakauskas – fatalistas: už talentą dėkojo jis ne sau, o motinai, kuri pati fotografavo ir iš kurios, matyt, paveldėjo tai, kas jį amžiams įrašė ne tik į Lietuvos, bet ir į viso pasaulio fotografijos istoriją.

Vartant naująją fotomenininko knygą ore pakimba klausimas: kam daugiau pasisekė – R.Rakauskui ar Lietuvos fotografijos mokyklai, mūsų šalies ir visos žmonijos kultūrai, kurioje humanizmo ir estetikos niekada nebus per daug.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žiegždrių pamiškėmis lenktyniavo legendiniai žemaitukai
    Žiegždrių pamiškėmis lenktyniavo legendiniai žemaitukai

    Darganotas oras netrukdė šeštadienį Žiegždriuose (Kauno r.) vykusiam žemaitukų ištvermės jojimo ir važiavimo turnyrui "Jotvingių taurė". Čia rungėsi žirgų mėgėjai iš Kauno rajono, Vilniaus, Trakų, Š...

    1
  • „Žalgirio“ arenoje Dž. Butkutės gerbėjai uždainavo: „Su gimimo diena“
    „Žalgirio“ arenoje Dž. Butkutės gerbėjai uždainavo: „Su gimimo diena“

    2017-ieji Džordanai Butkutei – jubiliejiniai metai. Nuo tos akimirkos, kai Stanislovas Čiapas ją pakvietė į legendinį estrados ansamblį „Nerija“ iki fantastinio lygio koncertų didžiausiose šalies arenose, praėjo jau 30 metų....

  • Iš molio lipdė karinius ženklus
    Iš molio lipdė karinius ženklus

    Vytauto Didžiojo karo muziejus šeštadienį kvietė ne tik apžiūrėti muziejaus ekspoziciją. Čia veikusiose keramikos dirbtuvėlėse buvo galima nusilipdyti karinius ženklus ir simbolius. ...

  • Nuogo kūno filosofija: kaip išsivaduoti iš visuomenės požiūrio gniaužtų?
    Nuogo kūno filosofija: kaip išsivaduoti iš visuomenės požiūrio gniaužtų?

    Kauno galerijoje "Balta" eksponuojama Jono Kunicko tapybos paroda "Atvirumas" – tai aktai, kurie ragina žiūrovą visų pirma nebijoti savęs. "Stoviu prieš jus nuogas. Ant galerijos sienų eksponuotos visos mano vidinio ...

    14
  • Moderni pasaka apie Pelenę – su austriškais ir itališkais prieskoniais
    Moderni pasaka apie Pelenę – su austriškais ir itališkais prieskoniais

    Kauno valstybinis muzikinis teatras ruošiasi neįprastai premjerai – baletui "Kita Pelenės istorija" pagal žymiąją pasaką. Kaune atgimsiantį šią istoriją stato į Kauną atvykęs italų kilmės buvęs Niujorko trupės &sca...

  • Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“
    Į praeitį nukelianti „Baleto atmintis“

    Šią savaitę Kaune pristatytas nedidelę Lietuvos baleto istorijos dalelę atgaivinęs koncertas/retrospektyva "Baleto atmintis“. Publika pakviesta trumpam nusikelti į praeitį – jie scenoje išvydo rekonstruotus iškiliau...

  • Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis
    Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis

    Tarp gausių šiemetės Kauno bienalės partnerystės projektų – ir Švietimo mainų paramos fondo "Erasmus+" finansuojami tarptautiniai mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai. Spalio 9–13 d. vykę Kauno Nemuno mokykloje-...

  • Radiniai Pyplių piliakalnyje pranoko lūkesčius
    Radiniai Pyplių piliakalnyje pranoko lūkesčius

    Archeologų komandos, kasinėjusios netoli Kačerginės esančio Pyplių piliakalnio papėdę, radiniai pranoko lūkesčius: rasta iki šiol nežinota paleolito, arba senojo akmens amžiaus, gyvenvietė. ...

    8
  • Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu
    Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu

    Visi turime tam tikras ribas, tačiau svarbu sekti savo gyvenimo linija, net jei kartais nežinome, dėl ko tai darome. Menas yra kalba, kuria artikuliuoju su aplinka, todėl neprivalau kiekvieną kartą išrasti kažko naujo. Mano kūriniai – mano...

    2
  • Atsiminimų zona dabarties akimirką
    Atsiminimų zona dabarties akimirką

    Kada istorijos yra naujos? Kokią laiko atkarpą jas galime tokiomis laikyti? Ir išvis ar žodis "istorija" – nuoroda į būtąjį laiką, įvykių seką praeityje, kurią atmintis sudėlioja į rišlų pasakojimą? Greta atsidūr...

Daugiau straipsnių