25-metį švenčiantis Kauno bigbendas sėkmės formules gliaudo kaip riešutus

Visai neseniai įspūdingu gala koncertu penkiasdešimt penkerių metų jubiliejų pažymėjo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“. Vos po kelių dienų, lapkričio 24 d., dvidešimt penktąjį gimtadienį švęs vienas Kauno simbolių – Kauno bigbendas. Prieš metus orkestro (ir kitų „Kauno santakos“ kolektyvų – red. past.) vairą perėmusio vadovo Vaido Andriuškevičiaus teigimu, tai nebus eilinis koncertas, labiau teatralizuotas šou. Paskutinius šventės akcentus dėlioja režisierius Kęstutis Jakštas. Erdvė taip pat istorinė. Jau senokai Kauno bigbendo muzika neskambėjo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Neparašyta bigbendo istorija

Lietuvos džiazo istorija iki šiol nėra išsamiai ištirta ir aprašyta. Nors ją kūrę žmonės tebegroja ir nešiojasi šviesius prisiminimus su savimi. Kauno bigbendo gimimo istoriją žino seniausi jo nariai. Neveltui šiuo metu bigbendas po vienos įstaigos stogu dirba su savo vyresniu broliu „Ąžuolynu“, nuo kurio prieš dvidešimt penkerius metus, trombonininko Petro Tadaro iniciatyva ir atskilo bei pradėjo gyvuoti savarankiškai.

Žvelgiant iš šių dienų, šalyje, kuri dar neseniai buvo atgavusi nepriklausomybę, kamuojamoje nepritekliaus, blokados, atsirado drąsių žmonių, inicijavusių orkestro įteisinimą. Trys miesto tarybos nariai – Kęstutis Ignatavičius, tuometinis filharmonijos direktorius Valentinas Pliskus ir Petras Marcinkevičius  – palaikė džiazo orkestro steigimo idėją. 1991 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto tarybos sprendimu estradinė grupė prie “Ąžuolyno” tapo koncertine įstaiga, o visai netrukus Kauno bigbendo vairą perėmė pianistas Romualdas Grabštas. Bigbendas tapo laisvo miesto ir laisvos šalies simboliu. Patirtis ir repertuaras kaupėsi po truputį. Miestui ir valstybei atsivėrė plačios laisvosios ir improvizacinės muzikos sienos vakaruose. O tam būtinai reikėjo savo džiazo orkestro.

Originalumo genas

Kauno bigbendas nuo pat pradžių stengėsi būti originalus. Ne sensacijų vaikydamasis, o ieškodamas naujų erdvių, Kauno bigbendas prieš beveik dvidešimt metų pirmasis iš profesionalų surengė koncertą Gariūnų turgavietėje. R. Grabšto kūrybinis siekis “elgtis netradiciškai, kaip dar niekas nėra elgęsis” Kauno bigbendą atviliojo groti prie kartuvių, Kauno Rotušės aikštėje iškilusių protestuojant prieš menininkų patiriamą smurtą.

Kauno bigbendas – muzikinių projektų “Konrado džiazo klubas”, “Būgnų šou”, “Nuo džiazo iki bliuzo”, “K+M+B JAZZ” (Trijų karalių džiazas), “Jazz & Breakdance show”, “Samba Del Gringo”, “Šokiai! Gros džiazas!” dalyvis ir įkvėpėjas. Todėl 2006 m. Lietuvos muzikų sąjungos, vienijančios atlikėjus, kompozitorius, dirigentus, kritikus, kauniečių kolektyvui paskirtas “Auksinio disko” apdovanojimas buvo pelnytas. Šalia šių projektų svarbiausia Kauno bigbendo misija visada buvo autentiškas, profesionalus džiazo atlikimas, stiliaus pajauta ir garso autentika. Šie skiriamieji bruožai atviliojo ne vieną pasaulinę žvaigždę. Grota ir su švedų trimito įžymybe Lasse Lindgrenu ir vienu žymiausių Suomijos muzikų Jukka Linkola. Net kelis sykius savo muziką su bigbendu atliko “Yellow Jackets” saksofonininkas Bobas Mintzeris. Taip pat Barbara Dennerlein, Danielis Messina, Frankas Mantoothas, Randy Breckeris, Jiggsas Whighamas, Arkadijus Šilkloperis, Henkas Meutgeertas, Richardas Galliano.