Baltijos ir Šiaurės jūros dujų sostinių panašumai

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą besistatantis Klaipėdos uostas ir tokį terminalą jau 25 metus eksploatuojantis Belgijos Zeebriugės uostas turi panašumų. Zeebriugė jau yra Šiaurės jūros dujų sostinė, Klaipėda turi galimybių bent rytinės Baltijos regione tokia tapti.

Zeebriugėje laivyba nestabdoma

Zeebriugėje, kaip ir daugelyje pasaulio uostų, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas yra pastatytas šalia uosto vartų. Todėl į dujų terminalą plaukiantis ar iš jo išplaukiantis dujovežis nesukelia nepatogumų kitiems laivams.

Neseniai grupei Klaipėdos žurnalistų pasitaikė proga iš šalies pamatyti šį terminalą – tiksliau terminalą išvydome iš už aukštos tvoros.

Į Zeebriugės LNG terminalą per metus atplaukia apie 110 dujovežių. Terminalas, turintis vieną krantinę, pritaikytas priimti laivus iki 350 metrų ilgio ir 13 metrų gramzdos dujovežius. Panašios laivų techninės sąlygos bus ir Klaipėdos uoste. Skirtumas tik tas, kad Klaipėdoje nėra potvynių ir atoslūgių. Zeebriugė LNG terminalas pritaikytas priimti iki 13 metrų gramzdos laivus esant didžiausiam galimam atoslūgiui.

Zeebriugės uosto atstovai tikino, kad terminalas yra įrengtas dėkingoje vietoje. Nuo Šiaurės jūros jį pridengia molas, iš vienos pusės pats terminalas, o nuo uosto vartų papildomas vidinis pirsas. Laivai šiame terminale gali būti švartuojami esant iki 14 metrų per sekundę vėjui. Kokios švartavimo sąlygos bus Klaipėdos uoste, gali paaiškėti šiemet po locmanų užsiėmimų treniruoklyje.

Į Zeebriugės suskystintųjų gamtinių dujų terminalą dujovežis plaukia gal 10 minučių. Nei prieš jį, nei iš karto už jo kiti laivai neplaukia. Tačiau šiame Belgijos uoste ir neakcentuojama, kad dėl dujovežio uždaroma laivyba.

Klaipėdoje, kur prie Kiaulės Nugaros plauksiantis dujovežis kirs visą uostą, kitiems laivams bus sudaryti realūs nepatogumai.

Apsaugotas nuo diversantų

Kitas skirtumas, kad Zeebriugėje 1987 metais pradėjęs veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas pastatytas kaip stacionarus įrenginys. Jame yra keturios talpyklos iš dalies "įkastos" į žemę. Iš išorės talpyklos atrodo nedidelės. Vienu metu jos gali priimti 380 tūkst. kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų arba beveik tris dujovežius. Tradiciškai dujovežiai gabena apie 140 tūkst. kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų. Toks dujovežis Zeebriugės dujų terminale iškraunamas maždaug per 14 valandų. Skystos dujos pumpuojamos į talpas. Po to vyksta jų atšildymo procesas. Iš dujovežio išpumpuotos skystos dujos "sutvarkomos", tai yra atšildomos nuo suskystintos minusinės 161 laipsnio temperatūros maždaug per dvi paras.

Dalis dujų išvežama autovežiais, dalis pumpuojama į tinklus. Zeebriugės LNG terminalas dujomis aprūpina Belgijos, o taip pat dalį Vokietijos ir Prancūzijos vartotojų.

Iš išorės lyg ir ne labai suprasi, kad Zeebriugėje yra dujų terminalas. Apie jo buvimą šalia šiaurinio molo byloja tik aukštos tvoros. Jos saugo suskystintųjų gamtinių dujų terminalą nuo bet kokio išorinio įsiveržimo. Zeebriugės uosto atstovai minėjo, kad terminale numatyta jo apsauga ir iš oro – aplink talpyklas įrengtos storos gelžbetonio sienos. Jei netyčia nukristų koks objektas terminalo talpyklos išliktų nepažeistos.

LNG – žmonių kaimynystėje

Zeebriugės suskystintųjų gamtinių dujų terminalas yra maždaug už 1,5 kilometro nuo gyvenamųjų namų. Derinant šio terminalo statybą buvo kilęs gyventojų nepasitenkinimas. Klaipėdoje atstumas nuo gyvenamųjų namų taip pat yra panašus, o gal net ir mažesnis.

Iš Zeebriugės LNG terminalo autovežiai juda pro pat gyvenamuosius namus. Sutapimas, o gal ir ne, tačiau matėme, jog dujas gabenantį automobilį per Zeebriugės miestelį lydėjo policijos automobilis. Per metus pro šio terminalo vartus su dujomis į Belgijos kelius išrieda apie 4 tūkst. autocisternų. Į sunkvežimius gali būti pakraunamos ne tik grynos suskystintosios dujos bet ir maišomi įvairūs priedai.

Šiuo požiūriu Klaipėda bus geresnėje padėtyje. Joks dujovežis gyventojų pašonėje nešmėžuos. Dujos iš terminalo bus transportuojamos tik vamzdynais.

Klaipėdos ir Zeebriugės suskystintųjų gamtinių dujų terminalų pajėgumai skirsis kelis kartus. Deklaruojama, kad Klaipėdoje terminalas galės priimti apie 3 milijardus kubinių metrų dujų per metus. Zeebriugėje jau dabar LNG terminalo pajėgumas apie 11 milijardų kubinių metrų. Ateityje jį planuojama plėsti net kelis kartus didinant pajėgumą.

Pagrindinis skirtumas tarp stacionarių terminalų, kaip Zeebriugėje, ir mobilių, kaip Klaipėdoje, kai krovinį išdujina specialus laivas, ir yra pajėgumai. Mobiliajame terminale didinti priėmimo greičius galima nebent statant dar vieną ypač brangiai kainuojantį išdujinimo laivą. Stacionariuose terminaluose pajėgumai gali didėti plečiant dujų talpyklų kiekį, statant naujus laivų priėmimo pirsus. Zeebriugėje planuojama statyti tiek naujas talpyklas, tiek pirsą.

Jau pildo laivus

Zeebriugės suskystintųjų gamtinių dujų terminalas – ne vienintelis su dujomis susijęs objektas šiame pramoniniame mieste. Uoste toliau nuo akvatorijos įrengtos net dvi Europos dujotiekių magistralinės stotys.

Vienas dujotiekis jungia Rytų ir Vakarų Europą. Juo dujos teka iš Rusijos iki Didžiosios Britanijos. Zeebriugėje yra taip vadinamasis "Interconnector terminal & Hub Zeebrugge". Iš jo per Šiaurės jūrą nutiestas dujų vamzdynas į Didžiąją Britaniją. Kitas magistralinis vamzdynas jungia Norvegiją su Pietų Europos šalimis. Zeebriugėje yra su juo susietas "Zeepipe terminal", kur dujos vamzdynais jūros dugnu atiteka iš Norvegijos gavybos vietų. Iš minėtų stočių dujos gali būti vamzdynais transportuojamos toliau arba išvežiojamos autocisternomis vartotojams Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge.

Kol nepradėti statyti gerokai galingesni dujų terminalai Roterdamo uoste, Zeebriugė buvo laikoma vienu Šiaurinės Europos dujų tiekimo centrų. Dabar Roterdamo uoste jau veikia didesnis nei Zeebriugėje LNG terminalas.

Tačiau Zeebriugė neketina prarasti Šiaurės Europos dujų sostinės statuso. Iki 2015 metų prie Zeebriugės dujų terminalo planuojama pastatyti papildomas talpyklas ir dar vieną prieplauką. Ji būtų skirta priimti nedidelius laivus. Per metus šioje stotyje būtų priimami keli šimtai „bunkeravimo“ laivelių. Tokią stotį statyti skatina tai, kad nuo 2015 metų Šiaurės ir Baltijos jūroje įsigalios griežtesni reikalavimai iš laivų išmetamiems sudegusio kuro teršalams. Jūrinį mazutą laivuose keis dujos. Jau dabar dujos iš Zeebriugės LNG terminalo į laivus gabenamos sunkvežimiais. Pirmas toks laivas iš sunkvežimio dujomis buvo užpildytas pernai gruodį Antverpeno uoste.