Zodiako ženklų paskirtis nesusijusi su ateities spėjimu

Senovės indoeuropiečiai, prieš tūkstančius metų sugalvoję zodiako ženklus, turbūt nė neįtarė, į ką juos pavers šiandieninis žmogus. Astrologai siūlo horoskopais pradėti savo dieną, ieškoti žmonos pagal „tinkamą“ zodiako ženklą, tikėti, kad dangaus kūnai nulemia mūsų likimus.

Tačiau ekspertai teigia, kad zodiako ženklų kilmė ir paskirtis – visai nesusijusi su ateities spėjimu. „Toks zodiakas, kokį dabar matome, girdime, kartais naudojame kaip kokį pakabutį, mūsų yra paveldėtas iš romėnų kultūros, bet jo istorija yra žymiai senesnė ir gilesnė“, – sako etnologas prof. Libertas Klimka.

Išvertus iš graikų kalbos, žodis „zodiakas“ reiškia „mažų gyvūnų ratą“ – nes didžiąją ženklų dalį sudaro gyvūnų pavadinimai. Profesorius pasakoja, kad iš pradžių zodiako ženklų buvę keturi ir žymėdavę metų laikų pradžią.

„Manoma, kad tai yra indoeuropiečių, gal net protėvinės kultūros fenomenas. Pradėjo jis formuotis, kai pirmieji indoeuropiečiai, ta protautė, nusileido nuo priekalnių su savo galvijų bandomis, atrado slėniuose derlingos žemės ir pradėjo verstis žemdirbyste.

Ir štai ką jie pastebėdavo: kad pavasarį, kai tik žolytė sužaliuoja, kai prasideda žemės ūkio darbai, saulutė pateka tam tikrame žvaigždyne. Tad žyniai, kurie tvarkydavo visus švenčių reikalus, nustatydavo terminus darbams atlikti, ėmė ir įvardijo tą žvaigždyną kaip pavasario pradžią.

Buvo tiesiog patogu pagal dangaus sferos reiškinius nustatyti tam tikras kalendorines datas. Ir štai tą pirmąjį žvaigždyną, kurį įsidėmėjo kaip sutampantį su pavasario pradžia, pavadino dvyniais“, – pasakoja L. Klimka.

Senųjų indoeuropiečių mitologijoje, anot etnologo, dvyniai buvo pasaulio kuriančioji jėga: „Jiems atrodydavo, kad pavasarį prasideda pasaulio atsinaujinimas, kažkas iš naujo gimsta. Tai augmenija – gyvybinis ciklas pasikartoja.“

Vasaros pradžioje indoeuropiečiai sulaukdavo pirmojo javų derliaus ir vasarą jiems simbolizuodavo mergelė, laikiusi rankoje javų pėdą. Taip atsirado antras žvaigždynas.

„O rudenį pastebėta, kad diena pradeda trumpėti, saulutė taip aukštai nepakyla. Tad to mitinio žmogaus sąmonė kaip mat suranda priežastį – kažkas sužeidžia tą saulę, ji jau nebegali užkopti į dangaus kalną ir tas sužeidėjas yra šaulys arba kentauras. Ir tada saulutė skęsta vandeny, okeane, pas žuvis žiemoja. Tad ketvirtas – žiemos – žvaigždynas yra žuvys.

Taigi turime pirmą ketvertą žvaigždynų: dvyniai, mergelė, šaulys ir žuvys. Šis ketvertas buvo įvardytas maždaug prieš 6 tūkst. metų“, – apie pirmuosius zodiako ženklus pasakoja etnologas L. Klimka.

Pasisukus Žemės ašiai prireikė naujų ženklų

Senovės indoeuropiečiai iš pradžių manė, kad keturių ženklų visiškai užteks kalendoriui sudaryti. Tačiau Žemės ašis, amžiams bėgant, lėtai pasislenka – tai įvyksta dėl šalia esančio Mėnulio trikdžių.

Tai reiškia, kad po kelių tūkstančių metų nuo pirmojo pagal zodiako ženklus sudaryto kalendoriaus atsiradimo, skirtingais metų laikais Saulė jau pateka kituose žvaigždynuose.

Su tuo susidūrę to meto žyniai turėjo įvardinti naujus žvaigždynus – ką jie ir padarė, atsižvelgdami į to meto aktualijas.

„Per du tūkstančius metų įvyko daug pokyčių: susikūrė valstybės, žynių luomas, statomos šventyklos, atsirado karaliaus valdžia ir, žinoma, žemdirbystė išsiplėtojo kaip pagrindinis žmogaus pragyvenimo šaltinis.

Naujas ketvertas yra toks: pavasario ženklas – jautis, tai žemdirbystės simbolis; vasarą – kadangi saulė pakyla į savo kalno viršūnę, į savo sostą – sutapatina su karaliumi – liūtu, kuris yra valdžios ir tvirtybės ženklas.


Toliau įdomus rudens ženklas – skorpionas. Jis saulę mirtinai sužeidžia. Be to, gal net siejamas su klimato pasikeitimais. Kada indoeuropiečiai pradėjo sklisti po pasaulį, labai daug turėjo gyvulių bandų ir kai kur prasidėjo dirvos erozija, atsirado pusdykumės, kur skorpionams tik ir gyvent.

Ir toliau jau mitinė būtybė, kuri globoja saulę, paskendusią okeane – vandenis. Toks vandenų dievas, nes tuo metu jau susiklostė tos gana sudėtingos mitologijos, turinčios pesonifikuotus dievus“, – pasakoja L. Klimka.

Kurti žvaigždynų pavadinimus teko ir trečiąkartPraeina dar du tūkstančiai metų – ir vėl ta pati situacija: Žemės ašis pasislinkusi, ir žyniams vėl tenka pasitelkti vaizduotę, suteikiant pavadinimus dar nematytiems žvaigždynams.

„Avinas turbūt susijęs su indieuropiečių sklaida po pasaulį. Avinai ir ožkos būdavo tos bandos, kurias lengva ginti iš vieno krašto į kitą. Tai pavasario ženklas. Vasaros ženklui liūtas nebetinka, o karaliaus valdžia jau dalijama ir kitiems žmonėms: atsiranda pirklių luomas, kitų turtingų žmonių, karaliaus valdžia nebūtinai absoliuti. Tad vasarai parenkamas toks neutralus ženklas – vėžys.

O kadangi pirkliai įgauna tokią didelę reikšmę visuomenės gyvenime, tai ruduo pažymėtas svarstyklių ženklu. Kartu svarstyklės yra dienos ir nakties susilyginimo simbolis.

Na, ir žiemos simbolis yra ožiaragis, tokia chimera, kuri iškišusi galvą virš vandens, bet jos uodega – tai žuvies. Reiškia, tai su vandeniu susijusi mitinė būtybė.

Taip kas du tūkstančiai metų formavosi zodiakas ir dvylika ženklų – tokie sutartiniai ženklai ir sudaro tą ratą, kurį mes paskui per romėnų kultūrą, per romėnų sudarytą kalendorių adaptavome ir savo krašte – su Lietuvos krikštu“, – pasakoja etnologas.

Senieji ženklai ir vėl nebetinka

Įdomu tai, jog nuo paskutiniųjų keturių zodiako ženklų įvedimo jau yra praėję daugiau nei du tūkstančiai metų, tad planetos ašis vėl yra pasislinkusi.

Tad, jei sakome, kad žmogus yra gimęs, tarkim, po Jaučio žvaigždynu, klystame. Nes tam tikrą mėnesį Saulė pateka jau kituose žvaigždynuose negu prieš du tūkstančius metų.

Astrologijoje randame ir dar keletą neatitikimų. Šios srities atstovai tebesiremia geocentrine sistema, kuri teigia, kad Žemė yra Visatos centras. Taip pat neatsižvelgiama į planetų ar žvaigždžių dydžius.

Horoskopai veikia psichiką

Kodėl šiandien išlieka susidomėjimas astrologija? Į tai atsakyti bando Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto magistrantas Gabrielius Klimenka. Studento mokslinio darbo tema – ezoterika ir jos paplitimas visuomenėje.

Jis teigia, kad horoskopai išlieka skaitomi todėl, kad tam tikru būdu veikia žmogaus psichiką.

„Žmonės, besivadovaujantys horoskopais, paprastai susiduria su dviem psichologiniais aspektais. Pirmasis – Barnumo efektas, kai žmogus skaito horoskopą ir linkęs sau pritaikyti viską, ką tenai įskaito. Ir jei parašyta, kad Avinas yra labai geras žmogus, tai žmogus sakys: o, tikrai, čia man tinka.

Barnumo efekto principas yra toks, kad rašoma apibendrinančiomis frazėmis – tokiomis, kurios tinka 80 % žmonių. Buvo atliktas toks tyrimas: respondentams buvo pateikti horoskopai, paimti iš bet kokio laikraščio, ženklų buvo nepaisoma, ir žmonės sakė, kad jiems viskas atitinka.

Aš ir pats esu padaręs eksperimentą. Viename forume patalpinau savo sukurtą senovės valdiečių kryžių horoskopą. Kas įvadą skaitė turėjo suprasti, kad tai yra padirbtas reikalas, bet žmonės, kurie perskaitė horospoką, sakė: o, tai nuostabu, man labai tinka apibūdinimas ir pan.

Panašu, kad didžioji dalis horoskopų, kuriuos žmonės skaito, yra daromi remiantis šiuo efektu“, – sako G. Klimenka.

Antrasis psichologinis aspektas, apie kurį kalba pašnekovas, yra Pigmaliono arba Rozentalio efektas – kai žmogus perskaito horoskopą, ir koks jis bebūtų, geras ar blogas, žmogus pasąmoningai pradeda siekti to horoskopo įgyvendinimo.

„Sakykime, jei jis – verslininkas, kuriam horoskope parašyta, kad bus nesėkmingas sandoris, jis nesąmoningai sugriaus savo sandorį, kurį sudaro“, – pavyzdį duoda G. Klimenka.

Atsiranda priklausomybė

G. Klimenkos manymu, žmogus, pradėjęs domėtis horoskopais, gali nuo jų ir nebeatsitraukti.

„Apskritai ezoterika yra toks dalykas, nuo kurio atsiranda priklausomybė. Žmogus nedrįsta užsiimti savo likimu, jo statyti ir gaunasi taip, kad paveda savo likimą kažkokiam orakului, praranda laisvą valią. Labai dažnai tenka skaityti apie įžymybes, kad jos neišeina iš namų neperskaitę horoskopo – tai visiška priklausomybė, žmogaus laisva valia palaužta“, – sako pašnekovas.

Remdamasis religijotyrininku G. Beresnevičiumu, jis vardija, kad okultizmu ir ezoterika labiau linkę užsiimti tiksliųjų mokslų atstovai, moterys, vidurinį išsilavinimą turintys žmonės.

„Priežastis ta, kad kai menkas išsilavinimas, žmogus bet kokią nesąmonę yra linkęs priimti už tikrą pinigą. Humanitaras šiuo atveju yra pranašesnis, jis apsiskaitęs, atskiria Platoną nuo Konfucijaus, ko negali nei „tiksliukas“, nei menką išsilavinimą turintis žmogus“, – sako G. Klimenka.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kuo skiriasi okultizmas nuo tikėjimo.

„Tikėjimas – mes tikime ir paprastai nesiekiame kažkokio matomo rezultato, o okultizmas tarsi duoda įrodymą, kad egzistuoja anapusybė – padarai kažkokį veiksmą ir tada matai atoveiksmį.

Tikėjimas to neduoda, nes veikia kitokie principai. „Tiksliukai“ paprastai pradeda domėtis okultizmu, nes jų toks mąstymas, jie įpratę, kad padaromas veiksmas, o tada laukiama atoveiksmio“, – teigia pašnekovas.

O moterys, anot jo, apskritai labiau linkusios pasinerti į vienokį ar kitokį dvasingumą.

„Ir kai nėra tvirto pamato, tada pradeda domėtis [ezoterika]. Jei atkreiptume dėmesį, kokia maginė literatūra Lietuvoje leidžiama, tai pagrindinė literatūra yra skirta moterims – apie tai, kaip tapti ragana ir pan.“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto katalikų teologijos fakulteto magistrantas G. Klimenka.

Horoskopų reikia, nes nesijaučiame saugūs

Tuo metu etnologas L. Klimka priduria, kad horoskopų nereikėtų, jei visuomenė jaustųsi saugi ir rami dėl ateities.

„Jokiais būdais žvaigždės nelemia žmogaus likimo, žvaigždės yra per toli nuo Žemės, kad jos galėtų kokią nors įtaką daryti. Dievas mums davė laisvą valią ir šioje Žemėje mes galime elgtis, kaip sugalvoję.

Žinoma, jeigu mes klausysime savo vidinio balso, kuriame gal šiek tiek ir tie kosmoso ritmai atsispindi, tada tiesiog laimingesni būsim šioje Žemėje, rasdami joje savo tikrą vietą, tikrą pašaukimą pagal savo gabumus.

Kodėl šiandien beveik kiekvienas žurnalas, laikraštis spausdina tuos horoskopus? Labai aišku – todėl, kad mes gyvenam permainų metais. Žmonės nėra tikri, o Lietuvoje – ypatingai.

Kada mes nesugebam tvirtai suręsti savo valstybės, kurioje jaustumėmės absoliučiai saugūs, tada ir tenka dairytis į žvaigždes – gal ten mes rasime atsparą savo veiksmams, savo darbams.

Jeigu mūsų valstybė būtų tikrai tvirta ir garantuotų visiems piliečiams galimybę pagal savo sugebėjimus, pagal darbštumą realizuoti savo gyvenimą, horoskopų tikrai nereikėtų“, – įsitikinęs etnologas L. Klimka.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių