- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonių ir gorilų protėvių evoliucinės šakos atsiskyrė prieš maždaug 10 mln. metų, tačiau mes tebeturime labai daug bendrų genų su šiomis didžiosiomis žmogbeždžionėmis, nurodoma trečiadienį paskelbtoje studijoje.
Tarptautinė mokslininkų grupė ištyrė vakarų žemumų gorilų genomo struktūrą ir palygino jį su daugiau nei 11 tūkst. svarbių genų, būdingų šiuolaikiniams žmonėms (Homo sapiens) bei šimpanzėms.
Gorilos atsiskyrė nuo žmonių ir šimpanzių evoliucinės šakos prieš maždaug 10 mln. metų, o praėjus dar apie 4 mln. metų žmonės ir šimpanzės tapo atskiromis rūšimis, rodo šio tyrimo rezultatai, atitinkantys fosilijomis pagrįstas teorijas.
Genomų palyginimai taip pat aukštyn kojomis apverčia kai kuriuos įsitikinimus dėl panašumo tarp didžiųjų primatų, nurodė tyrėjai.
Kaip ir tikėtasi, buvo nustatyta, jog daugiausiai bendrų genų turi žmonės ir šimpanzės.
Tačiau 15 proc. žmonių genų labiau panašūs į būdingus goriloms negu šimpanzėms, o 15 proc. šimpanzių genų būdingesni goriloms negu žmonėms.
„Mūsų reikšmingiausios išvados atskleidžia ne vien skirtumus tarp šių rūšių, bylojančius apie milijonus metų vykusią evoliucinę divergenciją, bet ir lygiagrečių pokyčių panašumus per laiką (atsiskyrus) nuo jų bendrų protėvių“, - sakė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio instituto „Wellcome Trust Sanger“ mokslininkas Chrisas Tyleris-Smithas.
„Nustatėme, kad goriloms ir žmonėms būdingi daugelis lygiagrečių pokyčių - įskaitant mūsų klausos evoliuciją, - aiškino jis. - Mokslininkai kėlė prielaidą, kad sparti žmogaus klausos genų evoliucija susijusi su kalbos vystymusi. Mūsų rezultatai verčia tuo abejoti, nes gorilų klausos genai vystėsi panašia sparta kaip žmonių.“
Gorilos pradėjo skilti į dvi grupes - rytinę žemumų ir vakarinę žemumų populiacijas - prieš maždaug milijoną metų.
Ši studija atmeta prielaidą, kad primatų rūšys išsiskyrė staiga per gana trumpą laikotarpį.
Iš tiesų šis procesas truko ilgiau ir laipsniškai.
Tikėtina, jog dažnai vyko „genų dreifas“ - kryžminimasis tarp nedaug besiskiriančių genetinių linijų, prieš goriloms atsiskiriant nuo kitų žmogbeždžionių, taip pat prieš išsivystant dviem gorilų rūšims.
Tikėtina, kad šis procesas buvo panašus į šimpanzių ir bonobų arba šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių atsiskyrimą, nurodo studijos autoriai.
Naujausios teorijos teigia, kad neandertaliečiai nebuvo vien tolimi šiuolaikinių žmonių pusbroliai - manoma, kad H.sapiens retkarčiais su jais kryžmindavosi, todėl dalis neandartaliečių genų įsiliejo į šiuolaikinių žmonių genomą.
Tačiau neandertaliečių rūšis išnyko prieš maždaug 40 tūkst. metų, neatlaikiusi klimato pokyčių arba išnaikinta pačių šiuolaikinių žmonių, kaip teigiama kai kuriose hipotezėse.
Šioje studijoje buvo panaudotas DNR mėginys, paimtas iš vakarų žemumų gorilos patelės, pramintos Kamilah.
Gorilos klestėjo milijonus metų, tačiau mūsų laikais išlikusios tik kelios izoliuotos ir labai pažeidžiamos populiacijos centrinėje Afrikoje, o šių gyvūnų skaičius mažėja dėl medžioklės ir buveinių nykimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...