Žmonės galėtų pasiekti 65 kilometrų per valandą greitį

Naujausias tyrimas rodo, kad žmogus galėtų bėgti 65 km/h greičiu. Toks vikruolis toli už nugaros paliktų greičiausią pasaulio bėgiką Usainą Boltą.

Šis sprinteris 100 metrų rungtyje bėgo 45 km/h greičiu.

Mokslininkai patyrinėjo žmogaus greitį ribojančius veiksnius ir nustatė, jog greitumas priklauso nuo to, kaip sparčiai žmogaus kūne gali judėti raumenys, rašo LiveScience.com.
 
Ankstesni tyrimai teigė, jog pagrindinis kliuvinys greičiui yra tai, kad mūsų galūnės, atsitrenkdamos į žemę, pajėgios atlaikyti tik tam tikro dydžio jėgą. Tačiau atrodo, kad tai dar gali būti ne viskas.

„Įvertinus, jog elitiniai sprinteris su kiekvienu bėgimo žingsniu savo koją apkrauna nuo 360 iki 450 kilogramo svoriu, lengva patikėti, jog bėgikai jau išnaudoja visas raumenų ir galūnių galimybes arba yra arti šių galimybių ribų“, –teigia vienas tyrimo autorių Peteris Weyandas iš Southern Methodist universiteto.

Tačiau P. Weyandas ir jo kolegos, atlikę testus ant bėgtakių nustatė, jog mūsų galūnės gali pakelti žymiai didesnę jėgą nei ta, kuria jos veikiamos ypač greitai bėgant.

Tyrimo rezultatai parodė, jog kritinę biologinę ribą nulemia laikas – ypač trumpi laiko tarpsniai, kurių metu bėgant jėga nukreipiama į žemę. Sprinteriams bėgant, jų kojos su žeme susiliečia ne ilgiau kaip vieną dešimtąją sekundės, o jėga maksimumą pasiekia per mažiau kaip vieną dvidešimtąją sekundės dalį.

Norėdami nustatyti, kas lemia žmogaus greitį, mokslininkai naudojo didelio greičio bėgtakį, specialiai pritaikytą matuoti su kiekvienu žingsniu jo paviršiui tenkančios jėgos dydį. Tyrimo dalyviai bėgo ant bėgtakio skirtingomis eisenomis, šokinėjo, kiek tik įmanoma greičiau bėgo į priekį ir atbulomis.

Jėga, šokinėjant ant vienos kojos, buvo 30 proc. ir daugiau didesnė nei tenkanti greitai bėgant į priekį. Tai leidžia teigti, jog mūsų galūnės gali pakelti didesnę jėgą, nei sukuriama greitai bėgant.

Ir nors bėgant atbulomis pasiektas žymiai mažesnis greitis nei bėgant į priekį, kaip ir tikėtas, minimalūs laiko intervalai, kuomet koja susiliečia su žeme, buvo labai identiški. Tai leidžia manyti, jog egzistuoja fizinė riba, nustatanti, kaip sparčiai gali dirbti raumenų skaidulos, padedančios pakelti koją nuo žemės, teigia tyrėjai.

Taigi naujasis tyrimas rodo, jog bėgimo greitį apriboja raumenų skaidulų susitraukimo greitis. Jis nulemia, kaip greitai bėgiko galūnė gali perkelti jėgą ant paviršiaus, kuriuo bėgama.

„Paprasčiausios projekcijos rodo, jog raumenų susitraukimo greitis, kuris leistų pasiekti maksimalų ar jam artimą jėgos dydį, sudarytų galimybę bėgti 55–65 km/h greičiu ar net greičiau“, – teigia mokslininkai.

Nors 65 km/h greitis nesužavėtų gepardo, greičiausio pasaulyje sausumos gyvūnų, galinčio bėgti 112 km/h greičiu, tačiau to pakaktų pasprukti nuo grizlio ir aplenkti tiranozaurą Reksą, kuris galėjo bėgti 29 km/h greičiu.


Šiame straipsnyje: bėgimasžmogaus greitis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dėl kanapių reklamos „Facebook“ fiksavo žalingo turinio augimą internete
    Dėl kanapių reklamos „Facebook“ fiksavo žalingo turinio augimą internete

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 1069 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete – penkiskart daugiau nei 2016 metų liepą-rugsėjį, kai buvo gauta 210 pranešimai. ...

  • Robotų karai: JAV sutriuškino Japoniją
    Robotų karai: JAV sutriuškino Japoniją

    Tūkstančiai žmonių stebėjo internete tiesiogiai transliuojamą mūšį, primenantį vaizdus iš tokių filmų, kaip „Transformeriai“. Mūšis baigėsi milžiniškam JAV sukurtam robotui „grandininio pjūklo kardu&...

  • Tyrimas: ar mirštantys žmonės žino, kad miršta?
    Tyrimas: ar mirštantys žmonės žino, kad miršta?

    Klinikinę mirtį išgyvenę žmonės pasakoja įvairių istorijų apie šią patirtį. Vieni teigia regėję šviesą tunelio gale, kiti pasakoja skraidę virš savo kūno ir viską stebėję trečiu asmeniu. Visgi, tokie sąmonės ir ...

    1
  • Kviečia pasižvalgyti, kaip atrodo vienas įdomiausių NASA centrų
    Kviečia pasižvalgyti, kaip atrodo vienas įdomiausių NASA centrų

    Los Andželo (Kalifornija, JAV) pakraštyje, kalnų papėdėje, įrengtas vienas įdomiausių Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) centrų – „Jet propulsion laboratory“ (JPL). ...

  • Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai
    Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai

    Japonijos kosmoso agentūros mokslininkai atrado Mėnulyje didžiulį urvą, kuriame kada nors galėtų būti įkurta bazė astronautams, apsauganti nuo pavojingos spinduliuotės ir didžiulių temperatūros svyravimų, ketvirtadienį pranešė pareigūn...

    2
  • Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?
    Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?

    Tiesiog neįtikėtina, kokie mes plaukuoti. Žinoma, palyginti, pavyzdžiui, su šimpanzėmis, galime atrodyti beveik pliki. Tačiau iš tiesų visas mūsų kūnas, išskyrus delnus ir padus, yra plaukuotas. Žmogus turi apie 5 milijonus foli...

  • Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų
    Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų

    Tikimės, kad kito dešimtmečio pabaigoje mūsų kompiuteris prižiūrės erdvėlaivius, kurie bus siunčiami į tolimąsias Saulės sistemos planetas, 1969 m. žurnalistui Jurgiui Blekaičiui sakė profesorius Algirdas Antanas Avižienis. Jo vadovaujam...

    1
  • Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?
    Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?

    Varle.lt mobiliųjų įrenginių specialistų teigimu, išmanieji laikrodžiai yra šiek tiek kitoks įrenginių žanras nei išmanieji telefonai. Ką siūlo „Huami“ kompanija, pagal „Xiaomi“ užsakymą „Xiaomi A...

  • Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį
    Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį

    Arabijos pusiasalyje pirmadienio vakarą padangę nušvietė atgal į Žemę krentanti nepilotuojama Rusijos kosminė krovinių kapsulė, žiūrovų nuo Dubajaus iki Rijado akivaizdoje subyrėjusi Žemės atmosferoje ir nukritusi į Indijos vandenyną. ...

  • Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?
    Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?

    Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardinti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų ...

Daugiau straipsnių