- DMN inf., Lrt.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausias tyrimas rodo, kad žmogus galėtų bėgti 65 km/h greičiu. Toks vikruolis toli už nugaros paliktų greičiausią pasaulio bėgiką Usainą Boltą.
Šis sprinteris 100 metrų rungtyje bėgo 45 km/h greičiu.
Mokslininkai patyrinėjo žmogaus greitį ribojančius veiksnius ir nustatė, jog greitumas priklauso nuo to, kaip sparčiai žmogaus kūne gali judėti raumenys, rašo LiveScience.com.
Ankstesni tyrimai teigė, jog pagrindinis kliuvinys greičiui yra tai, kad mūsų galūnės, atsitrenkdamos į žemę, pajėgios atlaikyti tik tam tikro dydžio jėgą. Tačiau atrodo, kad tai dar gali būti ne viskas.
„Įvertinus, jog elitiniai sprinteris su kiekvienu bėgimo žingsniu savo koją apkrauna nuo 360 iki 450 kilogramo svoriu, lengva patikėti, jog bėgikai jau išnaudoja visas raumenų ir galūnių galimybes arba yra arti šių galimybių ribų“, –teigia vienas tyrimo autorių Peteris Weyandas iš Southern Methodist universiteto.
Tačiau P. Weyandas ir jo kolegos, atlikę testus ant bėgtakių nustatė, jog mūsų galūnės gali pakelti žymiai didesnę jėgą nei ta, kuria jos veikiamos ypač greitai bėgant.
Tyrimo rezultatai parodė, jog kritinę biologinę ribą nulemia laikas – ypač trumpi laiko tarpsniai, kurių metu bėgant jėga nukreipiama į žemę. Sprinteriams bėgant, jų kojos su žeme susiliečia ne ilgiau kaip vieną dešimtąją sekundės, o jėga maksimumą pasiekia per mažiau kaip vieną dvidešimtąją sekundės dalį.
Norėdami nustatyti, kas lemia žmogaus greitį, mokslininkai naudojo didelio greičio bėgtakį, specialiai pritaikytą matuoti su kiekvienu žingsniu jo paviršiui tenkančios jėgos dydį. Tyrimo dalyviai bėgo ant bėgtakio skirtingomis eisenomis, šokinėjo, kiek tik įmanoma greičiau bėgo į priekį ir atbulomis.
Jėga, šokinėjant ant vienos kojos, buvo 30 proc. ir daugiau didesnė nei tenkanti greitai bėgant į priekį. Tai leidžia teigti, jog mūsų galūnės gali pakelti didesnę jėgą, nei sukuriama greitai bėgant.
Ir nors bėgant atbulomis pasiektas žymiai mažesnis greitis nei bėgant į priekį, kaip ir tikėtas, minimalūs laiko intervalai, kuomet koja susiliečia su žeme, buvo labai identiški. Tai leidžia manyti, jog egzistuoja fizinė riba, nustatanti, kaip sparčiai gali dirbti raumenų skaidulos, padedančios pakelti koją nuo žemės, teigia tyrėjai.
Taigi naujasis tyrimas rodo, jog bėgimo greitį apriboja raumenų skaidulų susitraukimo greitis. Jis nulemia, kaip greitai bėgiko galūnė gali perkelti jėgą ant paviršiaus, kuriuo bėgama.
„Paprasčiausios projekcijos rodo, jog raumenų susitraukimo greitis, kuris leistų pasiekti maksimalų ar jam artimą jėgos dydį, sudarytų galimybę bėgti 55–65 km/h greičiu ar net greičiau“, – teigia mokslininkai.
Nors 65 km/h greitis nesužavėtų gepardo, greičiausio pasaulyje sausumos gyvūnų, galinčio bėgti 112 km/h greičiu, tačiau to pakaktų pasprukti nuo grizlio ir aplenkti tiranozaurą Reksą, kuris galėjo bėgti 29 km/h greičiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...