- Marius Eidukonis, grynas.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvienos šventės iškreipia mūsų gyvenimus – prekybos centruose praleidžiame daugiau laiko nei įprastai, produktų prisiperkame nekasdieniškai daug, per šventinius pietus suvalgome daugiau nei eilinį kartą, konteinerius pripildome taip pat gausiau. Neišvengiamai tenka išmesti nekasdieniškai daug prisipirktų produktų... Tikriausiai vienintelis maisto produktas, kurio niekuomet neišmesime – motinos pienas...
Maitiname šiukšlynus
Didžiosios metų, šeimos šventės yra tos progos, kai save lepiname įvairesniais patiekalais, gausiau nukrautu stalu, tačiau per šventes mūsų kūnuose esančios maisto talpyklos – skrandžiai, neišsiplečia. Jie tokio pat nešventinio dydžio. Ir visi skanumynai jų nepasiekia, tad keliauja į konteinerius. Per metus pažangieji europiečiai išmeta apie 90 milijonų tonų maisto, o viena vidutinė amerikiečių šeima per metus konteinerius „pamaitina“ maistu už 1000 – 5000 litų.
Matydamos šiuos skaičius Jungtinių Tautų organizacija (JTO) ir Europos Parlamentas (EP) pradėjo skambinti pavojaus varpais. JTO teigimu, dabar pasaulyje badauja 850 milijonai žmonių, iš jų Europoje – 16 milijonų priklausomi nuo maisto paramos, o 79 milijonai europiečių gyvena žemiau skurdo ribos. Mokslininkų skaičiavimais, nesikeičiant požiūriui į šią problemą, 2020 metais Europoje bus išmetama apie 126 milijonai tonų maisto.
Kas mus skatina išmesti maistą? Be abejo – galiojimo terminas. Besirinkdami prekę visuomet ieškosime ties užrašu „galioja iki“, „tinkamas vartoti iki“ įspaustos datos. Ji ir bus tas rodiklis, kai nepaisant to, kad produktas ir tinkamas vartoti, pasiųsime į šiukšlių dėžę.
Gal todėl EP ragina kuo skubiau imtis priemonių, kad būtų sumažintas maisto švaistymas. Europos parlamentarai priėmė rezoliuciją, kurioje viena iš siūlomų priemonių dvigubas maisto produktų galiojimo termino žymėjimas, – t.y. iki kada produktas gali būti parduodamas ir iki kada vartojamas.
Paklūstame standartams
Norime, ar nenorime to pripažinti, tačiau esame priversti jiems paklusti. Visi maisto produktai suskirstyti į klases nuo pirmos iki trečios, tad atranka padaryta dar prieš jiems patenkat į prekybos vietas. Dažnai dalis daržovių į rinką net nepatenka, nes jų forma ar spalva neatitinka prekybinių reikalavimų.Tikriausiai priekabiausiai renkamės daržoves ir vaisius. Bent kiek pavytęs obuolys, kriaušė, morka, bulvė ar dar kas mums nebetinka, nes viskas turi būti idealiai vienodai gražu. Pažvelkime, kaip gražiai švyti prekybos centrų lentynose sudėti vienodi (galėtume sakyti klonuoti) obuoliai, slyvos ar kiti vaisiai.
Jie visuomet trauks labiau nei kur nors greta truputį pavytęs, tačiau ekologiškas produktas. Už tai reikėtų nukelti skrybėles prieš prekybininkus, kurie parenka tinkamą apšvietimą, prekystalių spalvas ir liniuotėmis išmatuotus produktus, kad tas grožis mus papirktų.
Prekybos centrų darbuotojai bent kelis kartus per dieną daro revizijas savo skyriuose ir išima iš prekystalių produktus, kurie jau artėja prie termino „galioja iki“ pabaigos ar neatitinka išvaizdos standartų. Paskaičiuota, kad Lietuvoje per metus prekybininkai išmeta apie 4300 tonų maisto produktųDaugelyje šalių prekybininkams keliami higieniniai reikalavimai yra labai griežti, tad prekės galiojimo laikas, dar nerodo, kad produktas netinkamas vartoti.
Be abejo įtakos daro ir intensyvus „medicininis tautos švietimas“, kuomet šiek tiek graužtelėtą obuolį mums rekomenduoja išmesti, mat jis bus oksidavęsis ir nebetinkamas vartoti. Ar neduok dieve, šaldytuve sūrį palaikysi neizoliuotą nuo aplinkos maišeliu. Jis apdžius ir išsiskirs velniai žino kokios tai nelabai geros medžiagos. Štai žymi manekenė Claudia Schiffer nesibaimina prakąsto obuolio įsidėti į šaldytuvą ir pabaigti valgyti jį vėliau. Ko bijoti man?
„Apsipirksiu“ konteineryje
Vienas socialinis reiškinys neretai pagimdo kitą. Neretai ir priešingą pradiniam. Taip atsitiko ir su išmetamu maistu. Šis faktas įkvėpė freeganų judėjimą. Internete apstu vaizdinės medžiagos, kaip pasinaudojant tuo, kad išmetami maisto produktai, įprotį apsipirkti parduotuvėje galima pakeisti į maisto paieškas šiukšlių dėžėse. Būtent freeganai teigia, kad konteineriuose šalia prekybos centrų galima rasti ne ką prastesnių produktų nei viduje esančiose lentynose.
Žinoma, tai pirmiausia naudinga praktiniu požiūriu. Juk tam, kad jaustumeisi sotus, nereikia išleisti nė lito, tačiau, kita vertus, toks elgesys mažina vartojimą, taigi, saugo ir mūsų aplinkos išteklius. Gal tikrai verta lankytis „prekybcentrių“ užkulisiuose...
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...