Žemės planetai grasina dar vienas asteroidas

Mokslininkai atidžiai seka didelį asteroidą 2011 AG5, kuris po keleto dešimtmečių gali susidurti su Žeme. Kosminė uoliena yra maždaug 140 metrų pločio.

2040 metais ji gali priartėti gana arti mūsų planetos, o kai kurie tyrėjai ragina jau dabar diskutuoti, kaip ją nukreipti, rašo SPACE.com. 

Apie šį asteroidą kalbėta ir šį mėnesį vykusioje Jungtinių Tautų kosminės erdvės taikaus naudojimo komiteto (COPUOS) sesijoje. Pažymėta, kad asteroidas pakartotinai priartėja prie Žemės, o po 28 metų gali į ją atsitrenkti, nors tikimybė nėra didelė. 

2011 AG5 atrastas 2011 metų sausį. Nors mokslininkai nustatė jo dydį, jo masė ir sudėtis šiuo metu nežinoma. 

„2011 AG5 yra objektas, kuris šiuo metu turi didžiausią galimybę 2040 metais atsitrenkti į Žemę. Tačiau mes jį stebėjome tik maždaug pusę orbitos, tad skaičiavimai vis dar nekelia didelio pasitikėjimo. Po diskusijų padarėme išvadą, kad jį nebūtinai galima vadinti „tikra“ grėsme. Tam dar turėtume stebėti bent vieną, o gal net ir dvi pilnas jo orbitas“, – teigė Detlefas Koschny iš Europos kosmoso agentūros. 

Šiuo metu skaičiuojama, kad tikimybė, jog asteroidas 2040 metų vasario 5 dieną rėšis į Žemę, lygi 1 iš 625, teigė Donaldas Yeomansas iš NASA Reliatyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) Pasadenoje. 

Tačiau ši tikimybė nėra galutinė. Kol kas tyrėjai asteroidą galėjo stebėti tik trumpą laiką – pirmuosius devynis 2011 metų mėnesius. Po tolesnių stebėjimų skaičiai gali kisti, pabrėžė D. Yeomansas. 

„Laimei, šį objektą nuo žemės bus galima stebėti 2013–2016 metais“, – teigė jis. Esant mažai tikėtinam scenarijui, kad po papildomų stebėjimų susidūrimo tikimybė smarkiai nesumažės, „bus pakankamai laiko pasiruošti nukreipimo misijai ir pakeisti jo kryptį prieš 2023 metais jam pasiekiant „rakto skylutę“. 

„Rakto skylutės“ – nedidelės kosmoso sritys netoli Žemės, per kurias skriejančių dangaus kūnų orbitos gali pakisti dėl traukos poveikio. Jos gali pakreipti asteroidą Žemės link. 

2011 AG5 per tokią rakto skylutę gali praskrieti 2023 metų vasarį. Tuomet asteroidas prie Žemės bus priartėjęs per 2,99 mln. kilometrų. 

JPL mokslininkų skaičiavimu, 2023 metų rakto skylutė, per kurią asteroidas turi praskrieti, kad 2040 metų susidūrimą su Žeme galima būtų laikyti realiu, yra maždaug 100 kilometrų pločio. 

„Nors ši rakto skylutė yra daug didesnė nei Apofio rakto skylutė 2029 metais, tai vis tiek būtų nesudėtinga užduotis pakeisti asteroido trajektoriją pakankamai, kad jis rakto skylutę aplenktų“, – pažymėjo D. Yeomansas. 

„Išmintingiausia būtų palaukti iki kol bus apdoroti 2013 metų stebėjimų duomenys ir tuomet kurti preliminarius potencialios nukreipimo misijos planus“, – kalbėjo jis. 

Anot mokslininko, pridėjus 2013–2016 metų laikotarpio stebėjimo duomenis, asteroido susidūrimo su Žeme tikimybė turėtų smarkiai sumažėti.

Mokslininkai atidžiai seka didelį asteroidą 2011 AG5, kuris po keleto dešimtmečių gali susidurti su Žeme. Kosminė uoliena yra maždaug 140 metrų pločio.

2040 metais ji gali priartėti gana arti mūsų planetos, o kai kurie tyrėjai ragina jau dabar diskutuoti, kaip ją nukreipti, rašo SPACE.com. 

Apie šį asteroidą kalbėta ir šį mėnesį vykusioje Jungtinių Tautų kosminės erdvės taikaus naudojimo komiteto (COPUOS) sesijoje. Pažymėta, kad asteroidas pakartotinai priartėja prie Žemės, o po 28 metų gali į ją atsitrenkti, nors tikimybė nėra didelė. 

2011 AG5 atrastas 2011 metų sausį. Nors mokslininkai nustatė jo dydį, jo masė ir sudėtis šiuo metu nežinoma. 

„2011 AG5 yra objektas, kuris šiuo metu turi didžiausią galimybę 2040 metais atsitrenkti į Žemę. Tačiau mes jį stebėjome tik maždaug pusę orbitos, tad skaičiavimai vis dar nekelia didelio pasitikėjimo. Po diskusijų padarėme išvadą, kad jį nebūtinai galima vadinti „tikra“ grėsme. Tam dar turėtume stebėti bent vieną, o gal net ir dvi pilnas jo orbitas“, – teigė Detlefas Koschny iš Europos kosmoso agentūros. 

Šiuo metu skaičiuojama, kad tikimybė, jog asteroidas 2040 metų vasario 5 dieną rėšis į Žemę, lygi 1 iš 625, teigė Donaldas Yeomansas iš NASA Reliatyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) Pasadenoje. 

Tačiau ši tikimybė nėra galutinė. Kol kas tyrėjai asteroidą galėjo stebėti tik trumpą laiką – pirmuosius devynis 2011 metų mėnesius. Po tolesnių stebėjimų skaičiai gali kisti, pabrėžė D. Yeomansas. 

„Laimei, šį objektą nuo žemės bus galima stebėti 2013–2016 metais“, – teigė jis. Esant mažai tikėtinam scenarijui, kad po papildomų stebėjimų susidūrimo tikimybė smarkiai nesumažės, „bus pakankamai laiko pasiruošti nukreipimo misijai ir pakeisti jo kryptį prieš 2023 metais jam pasiekiant „rakto skylutę“. 

„Rakto skylutės“ – nedidelės kosmoso sritys netoli Žemės, per kurias skriejančių dangaus kūnų orbitos gali pakisti dėl traukos poveikio. Jos gali pakreipti asteroidą Žemės link. 

2011 AG5 per tokią rakto skylutę gali praskrieti 2023 metų vasarį. Tuomet asteroidas prie Žemės bus priartėjęs per 2,99 mln. kilometrų. 

JPL mokslininkų skaičiavimu, 2023 metų rakto skylutė, per kurią asteroidas turi praskrieti, kad 2040 metų susidūrimą su Žeme galima būtų laikyti realiu, yra maždaug 100 kilometrų pločio. 

„Nors ši rakto skylutė yra daug didesnė nei Apofio rakto skylutė 2029 metais, tai vis tiek būtų nesudėtinga užduotis pakeisti asteroido trajektoriją pakankamai, kad jis rakto skylutę aplenktų“, – pažymėjo D. Yeomansas. 

„Išmintingiausia būtų palaukti iki kol bus apdoroti 2013 metų stebėjimų duomenys ir tuomet kurti preliminarius potencialios nukreipimo misijos planus“, – kalbėjo jis. 

Anot mokslininko, pridėjus 2013–2016 metų laikotarpio stebėjimo duomenis, asteroido susidūrimo su Žeme tikimybė turėtų smarkiai sumažėti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių