Žemės atmosferoje – „kosminiai drebėjimai“

Saulė į Žemės magnetinį lauką gali išmesti pakankamai energijos, kad planetos aukštesniajame atmosferos sluoksnyje prasidėtų „kosminiai drebėjimai“.

Iš esmės Žemės magnetinio lauko linijas galima įsivaizduoti kaip gumines juostas, kurias ištempia Saulės vėjas – iš Saulės visomis kryptimis sklindančios įelektrintos dalelės, teigia vienas tyrimo autorių Vassilis Angelopoulosas, Kalifornijos universiteto kosmoso fizikas.

Žemės magnetinė uodega – magnetinio lauko dalis, kuri nuolatinio Saulės bombardavimo ištempta tarsi kūgiškas vėjarodis.

Nauji NASA palydovų duomenys rodo, kad kai magnetinio lauko linijose, esančiose uodegoje, susikaupia per daug energijos, ji nutrūksta ir linijos dalis pasiunčiama Žemės link.

Šio proceso metu trūkusi linija gali pritraukti didelę energiją turinčias daleles Žemės atmosferoje ir sukurti „plazmos srautą“.

Šie srautai gali trenktis į kitas Žemės magnetinio lauko dalis, esančias maždaug 32 tūkst. kilometrų aukštyje virš žemės paviršiaus, kur jie atšoka kaip į kilimą trankomi teniso kamuoliukai.

„Nustatėme kad šie plazmos srautai iš magnetinio lauko uodegos šokinėja pirmyn ir atgal, kol netenka visos energijos“, – aiškino V. Angelopoulosas.

Kiekvienas toks smūgis gali išskirti tokią energiją, kuri prilygsta 5–6 balų stiprumo žemės drebėjimui.

Be to, nuo tokių susidūrimų vibruoja visas Žemės magnetinis laukas, dėl jų susiformuoja smarkiai įmagnetinti sūkuriai arba „kosminiai viesulai“, kurie prasiskverbia į planetos atmosferą.

Šie sūkuriai sukinėja Žemės magnetinio lauko linijas Pietų ir Šiaurės ašigaliuose, dėl to ten gali susidaryti Šiaurės ir Pietų pašvaistės.

Šių sūkurių poveikį galima pajusti ir ant žemės, mat jie gali sutrikdyti elektros tiekimą tinklais, todėl didelės teritorijos gali likti be elektros.

Šiuos reiškinius stebintys mokslininkai teigia, kad galingi kosminiai drebėjimai vyksta maždaug kartą per metus. Mažesnieji gali vykti net kas keturias valandas, todėl, anot V. Angelopouloso, „yra daug galimybių juos studijuoti“.


Šiame straipsnyje: planetaatmosfera

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių