Žemėje laukiama smarkių geomagnetinių audrų

Žemės link skriejanti didžiausia kosminė audra per pastaruosius penkerius metus gali sutrikdyti elektros tiekimą, palydovinės navigacijos sistemas, palydovų darbą ir lėktuvų skrydžius, nurodo ekspertai.

Magnetinė audra veikiausiai prasidės ketvirtadienį paryčiais ir tęsis penktadienį, galimai sukeldama daug nepatogumų Žemės gyventojams, tačiau suteikdama galimybę dalyje Centrinės Azijos pasigrožėti šiaurės pašvaistės reginiu ketvirtadienio vakarą.

„Kosminiai orai per pastarąją parą tapo labai įdomūs“, - trečiadienį sakė JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) kosminio klimato ekspertas Josephas Kunchesas.

Tuo tarpu JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA ) perspėjo apie „smarkią“ kosminę audrą, kuri gali paveikti tiek Žemę, tiek Marsą, taip pat sutrikdyti kai kurių svarbių palydovų darbą.

Šis sambrūzdis prasidėjo sekmadienio vakarą, kai aktyviame Saulės paviršiaus regione, vadinamame 1429-ąja dėme, buvo užfiksuotas didelis žybsnis, sukėlęs Saulės vėjo gūsį ir plazmos srauto, vadinamo vainikinės mase, pliūpsnį žemės link. Šis didelės energijos dalelių srautas artėja prie mūsų planetos apie 6,4 mln. kilometrų per valandą greičiu.

Dar du Saulės žybsniai ir vainikinės masės išsiveržimai įvyko naktį iš antradienio į trečiadienį, sukeldami smarkia geomagnetinę ir Saulės spinduliuotės audrą, kurios stiprumas vertinamas trimis balais pagal penkiabalę skalę.

NASA nurodė, kad pirmasis iš kovo 6-7 dienomis įvykusių galingų X klasės žybsnių, kurių srautai buvo nukreipti tiesiai į Žemę, yra galingiausias šiais metais ir vienas smarkiausių per vadinamąjį mažiausio Saulės aktyvumo ciklą, prasidėjusį 2007 metais.

Iš tiesų pagal stiprumą jis buvo antras po vieno žybsnio, įvykusio pernai rugpjūtį, o jo išmestas dalelių pliūpsnis turėtų pasiekti Žemę kovo 8 dieną 5 val. 25 min. Grinvičo (7 val. 25 min. Lietuvos) laiku su septynių valandų paklaida.

„Toks vainikinės masės išsiveržimas gali sukelti smarkią geomagnetinę audrą, sukeldamas pašvaistes žemose platumose, galimai sutrikdydamas didelio dažnio radijo ryšį, pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS) ir elektros tinklų darbą“, - informavo NASA.

Patys Saulės žybsniai buvo sukėlę trupai trukusius didelio dažnio radijo ryšio trikdžius, tačiau dabar jie jau baigėsi, nurodė NOAA.

Ši geomagnetinė audra tikriausiai bus „stipriausia nuo 2006 metų gruodžio“, pažymėjo J.Kunchesas, tačiau pridūrė, kad Žemėje radijo ryšys buvo smarkiau sutrikdytas pernai rugpjūtį.

„Tačiau apskritai, sudėjus visus geomagnetinius ir Saulės spinduliuotės poveikius, prilyginčiau ją įvykusiai ankstesnio Saulės aktyvumo ciklo pabaigoje - tai yra, prieš daugiau nei penkerius metus“, - pridūrė jis.

Suintensyvėjusi spinduliuotė gali paveikti palydovus, elektros tinklus ir netgi Tarptautinėje kosminėje stotyje esančius astronautus, kuriems gali tekti slėptis geriau apsaugotose šios orbitinės laboratorijos vietose, kaip nutikdavo anksčiau.

Geomagnetinės ir Saulės radiacijos audros dažnėja, baigiantis mūsų centrinio šviesulio mažiausio aktyvumo laikotarpiui ir pereinant į aktyvumo maksimumą ateinančiais metais, tačiau nuo šių reiškinių žmonės didžiąja dalimi apsaugo Žemės magnetinis laukas.

„Dabartinis X klasės žybsnių pagausėjimas yra dalis normalaus 11 metų Saulės ciklo, per kurį Saulės aktyvumas didėja iki maksimumo, kuris tikriausiai įvyks 2013 metų pabaigoje“, - sakoma NASA pranešime.

Kosminės audros žmonėms jau ne naujiena: britų astronomas Richardas Carringtonas didelį Saulės žybsnį pirmąkart užfiksavo 1859 metais.

Smarkios geomagnetinės audros buvo stebimos ir pastaraisiais dešimtmečiais. 1972 metais vienas galingas žybsnis sutrikdė tarpmiestinį telefonų ryšį Ilinojaus valstijoje, nurodė NASA.

Panašus žybsnis 1989 metais „sukėlė geomagnetines audras, kurios sutrikdė elektros tiekimą“ ir sugadino elektros tinklus Kanados provincijoje Kvebeke.

Žemės link skriejanti didžiausia kosminė audra per pastaruosius penkerius metus gali sutrikdyti elektros tiekimą, palydovinės navigacijos sistemas, palydovų darbą ir lėktuvų skrydžius, nurodo ekspertai.

Magnetinė audra veikiausiai prasidės ketvirtadienį paryčiais ir tęsis penktadienį, galimai sukeldama daug nepatogumų Žemės gyventojams, tačiau suteikdama galimybę dalyje Centrinės Azijos pasigrožėti šiaurės pašvaistės reginiu ketvirtadienio vakarą.

„Kosminiai orai per pastarąją parą tapo labai įdomūs“, - trečiadienį sakė JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) kosminio klimato ekspertas Josephas Kunchesas.

Tuo tarpu JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA ) perspėjo apie „smarkią“ kosminę audrą, kuri gali paveikti tiek Žemę, tiek Marsą, taip pat sutrikdyti kai kurių svarbių palydovų darbą.

Šis sambrūzdis prasidėjo sekmadienio vakarą, kai aktyviame Saulės paviršiaus regione, vadinamame 1429-ąja dėme, buvo užfiksuotas didelis žybsnis, sukėlęs Saulės vėjo gūsį ir plazmos srauto, vadinamo vainikinės mase, pliūpsnį žemės link. Šis didelės energijos dalelių srautas artėja prie mūsų planetos apie 6,4 mln. kilometrų per valandą greičiu.

Dar du Saulės žybsniai ir vainikinės masės išsiveržimai įvyko naktį iš antradienio į trečiadienį, sukeldami smarkia geomagnetinę ir Saulės spinduliuotės audrą, kurios stiprumas vertinamas trimis balais pagal penkiabalę skalę.

NASA nurodė, kad pirmasis iš kovo 6-7 dienomis įvykusių galingų X klasės žybsnių, kurių srautai buvo nukreipti tiesiai į Žemę, yra galingiausias šiais metais ir vienas smarkiausių per vadinamąjį mažiausio Saulės aktyvumo ciklą, prasidėjusį 2007 metais.

Iš tiesų pagal stiprumą jis buvo antras po vieno žybsnio, įvykusio pernai rugpjūtį, o jo išmestas dalelių pliūpsnis turėtų pasiekti Žemę kovo 8 dieną 5 val. 25 min. Grinvičo (7 val. 25 min. Lietuvos) laiku su septynių valandų paklaida.

„Toks vainikinės masės išsiveržimas gali sukelti smarkią geomagnetinę audrą, sukeldamas pašvaistes žemose platumose, galimai sutrikdydamas didelio dažnio radijo ryšį, pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS) ir elektros tinklų darbą“, - informavo NASA.

Patys Saulės žybsniai buvo sukėlę trupai trukusius didelio dažnio radijo ryšio trikdžius, tačiau dabar jie jau baigėsi, nurodė NOAA.

Ši geomagnetinė audra tikriausiai bus „stipriausia nuo 2006 metų gruodžio“, pažymėjo J.Kunchesas, tačiau pridūrė, kad Žemėje radijo ryšys buvo smarkiau sutrikdytas pernai rugpjūtį.

„Tačiau apskritai, sudėjus visus geomagnetinius ir Saulės spinduliuotės poveikius, prilyginčiau ją įvykusiai ankstesnio Saulės aktyvumo ciklo pabaigoje - tai yra, prieš daugiau nei penkerius metus“, - pridūrė jis.

Suintensyvėjusi spinduliuotė gali paveikti palydovus, elektros tinklus ir netgi Tarptautinėje kosminėje stotyje esančius astronautus, kuriems gali tekti slėptis geriau apsaugotose šios orbitinės laboratorijos vietose, kaip nutikdavo anksčiau.

Geomagnetinės ir Saulės radiacijos audros dažnėja, baigiantis mūsų centrinio šviesulio mažiausio aktyvumo laikotarpiui ir pereinant į aktyvumo maksimumą ateinančiais metais, tačiau nuo šių reiškinių žmonės didžiąja dalimi apsaugo Žemės magnetinis laukas.

„Dabartinis X klasės žybsnių pagausėjimas yra dalis normalaus 11 metų Saulės ciklo, per kurį Saulės aktyvumas didėja iki maksimumo, kuris tikriausiai įvyks 2013 metų pabaigoje“, - sakoma NASA pranešime.

Kosminės audros žmonėms jau ne naujiena: britų astronomas Richardas Carringtonas didelį Saulės žybsnį pirmąkart užfiksavo 1859 metais.

Smarkios geomagnetinės audros buvo stebimos ir pastaraisiais dešimtmečiais. 1972 metais vienas galingas žybsnis sutrikdė tarpmiestinį telefonų ryšį Ilinojaus valstijoje, nurodė NASA.

Panašus žybsnis 1989 metais „sukėlė geomagnetines audras, kurios sutrikdė elektros tiekimą“ ir sugadino elektros tinklus Kanados provincijoje Kvebeke.


Šiame straipsnyje: geomagnetinė audrasaulėžemė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių