VU siūlo tapti pirmaisiais genetikos bakalaurais Lietuvoje

Paprasčiausias būdas tapti genetiku – studijuoti genetiką Vilniaus universitete, vieninteliame Lietuvoje, kur galima įgyti genetiko kvalifikaciją.

Šiais metais pirmą kartą bus vykdomas priėmimas į Genetikos bakalauro studijų programą. Anksčiau norintys tapti genetikais turėjo ieškoti aplinkinių kelių – baigti molekulinės biologijos arba biochemijos bakalauro studijas ir tik tada gilintis į genetikos subtilybes magistrinių studijų Vilniaus universitete metu.

Dabar tą galima daryti tiesiogiai – pakanka savo studijoms pasirinkti Vilniaus universiteto Genetikos bakalauro studijų programą. Nepraleiskite progos tapti pirmaisiais genetikos bakalaurais Lietuvoje!

Apie genus ir genetiką

Genai yra DNR darbinės dalys, turinčios visą informaciją, reikalingą gyvybei susiformuoti ir funkcionuoti. Tiek žmonės, tiek mikroskopinės kirmėlės turi apie 19 tūkst. genų. 98 proc. mūsų genų sutampa su beždžionių genais, 80 proc. – su pelių genais,  20 proc. – su mažyčių kirmėlių genais.

Kaip genai veikia? Kaip klaidos genuose sukelia ligas? Kaip  genetinė informacija yra perduodama iš kartos į kartą? Kaip galima pakeisti genus? Kaip genus galima perkelti į augalus ar gyvūnus? Ką veikia kiekvienas genas žmogaus organizme? Į šiuos ir kitus ne mažiau įdomius klausimus atsakymų ieško genetikai. Taigi genetika yra mokslas apie genus ir jų „namus“ – chromosomas.

Genetika turi ir platų praktinį taikymą. Ligų diagnostika ir jų gydymas, naujų vaistų ir gydymo technologijų kūrimas, naujų veislių išvedimas, teismo ekspertizės, nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių apsauga – visa tai yra genetikos kasdienio taikymo sritys. Per pastaruosius dešimt metų už mokslinius tyrimus genetikos mokslo srityje buvo paskirtos šešios Nobelio premijos.

Ką veikia genetikai?

Genetikai gali dirbti įvairius darbus. Žemės ūkio srityje naujas perspektyvas genetikams atveria genų inžinerija ir įvairių žemės ūkio augalų ir gyvulių genomų iššifravimas. Dabar tampa įmanoma genetiniais metodais padidinti produktyvumą, sukurti naujas atsparias kenkėjams ir nepalankioms aplinkoms sąlygoms veisles.

Gerų genetikos žinių reikalauja ir palyginti nauja mokslo sritis – bioinformatika. Šis mokslas naudoja kompiuterinius metodus genomų analizei. Biomedicinoje genetikos panaudojimas ypač išaugo iššifravus žmogaus genomą. Tai atvėrė naujas galimybes, nustatant ligas sukeliančius genus, konsultuojant ligonius, kuriant naujus vaistus ir gydymo metodus. Su biomedicina labai susijęs ir biotechnologijų verslas, kuriame genetikai yra vieni iš pagrindinių naujų produktų ir technologijų kūrėjai.

Genetiniai metodai gali būti naudojami laukinių rūšių nustatymui ir jų apsaugos strategijų kūrimui. Taip pat galima kurti ir naujus mikroorganizmus, kurie galėtų skaidyti įvairias aplinką teršiančias medžiagas. Taigi, ir aplinkosaugoje genetika turi platų pritaikymą. Genetikos žinios ir genetiniai metodai labai svarbūs teismo medicinoje ir teismo ekspertizėje – pagal nusikaltimo vietoje paliktus mikroskopinius DNR pėdsakus galima nustatyti nusikaltėlio asmenybę.

Panašūs DNR analizės metodai gali būti taikomi ir istorijos bei archeologijos tyrimuose. DNR galima išskirti net iš tūkstantmečius žemėje išgulėjusių kaulų liekanų ir taip rekonstruoti senovę. Genetiniais metodais taip pat galima tyrinėti senųjų žmogaus populiacijų migraciją, vykusią prieš tūkstančius metų.