Vis gausėjančiai kolekcijai – nauja saugykla

Tado Ivanausko zoologijos muziejuje Kaune – kraustymosi metas. Baigta statyti moderni, daugiau kaip 2 mln. litų kainavusi eksponatų saugykla. 

Muziejaus vadovai apie būtinybę plėsti patalpas muziejaus fondams prabilo dar prieš kelerius metus, mat sukaupti eksponatai esančiose nebetelpa – kiekvienais metais muziejaus fondai pasipildo naujomis, dovanotomis ar pačių surinktomis kolekcijomis. Kasmet ekspozicija praturtėja ir naujomis gyvūnų iškamšomis, praneša Lietuvos radijas.  
Per kiek ilgiau nei pusmetį T. Ivanausko zoologijos muziejaus kieme pastatyta moderni beveik 4 aukštų 200 kvadratinių metrų saugykla. Specialiai saugojimui skirta eksponatų saugykla atitinka visus tokio pobūdžio statiniams keliamus reikalavimus. 

„Muziejui saugyklos iš esmės yra pats svarbiausias elementas, nes didžiausia dalis eksponatų ten ir saugoma. Jeigu kalbėtume apie skaičius, tai iš viso muziejuje dabar saugoma 245 tūkstančių su trupučiu eksponatų, jau artėjame prie ketvirčio milijono. Iš jų tik 14 tūkstančių yra eksponuojama, o visa kita saugoma saugyklose. 

Iki šiol sąlygas kiek galėjome sukūrėme, tačiau jos buvo ne tokios, kokios turėtų būti. Pasistačius naujas saugyklas, be abejo, ir oro temperatūros, drėgmės režimas yra užtikrinamas ir apsauga, ir priešgaisrinė apsauga. Jos atitinka visus keliamus reikalavimus“, – tvirtino muziejaus direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Grigonis. 

Šiuo metu modernioje fondų saugykloje jau baigiama įkurdinti iki šiol tam nepritaikytose patalpose saugotus rinkinius, būsimus ekspozicijų eksponatus, moksliniams tyrimams reikalingą medžiagą. 

„Pagrindinė problema buvo ta, kad patalpos buvo mažos. Saugyklose, bent jau Ornitologijos skyriuje, turėjome apie 10 tūkstančių saugojimo vienetų, jie paprasčiausiai fiziškai netilpdavo. Būdavo dėžės sukrautos ant dėžių, eksponatai – ant spintų. Tai, žinoma, neatitiko sąlygų, kuriomis turėtų būti saugomi eksponatai. Ir todėl praplėtus saugyklų plotus, mes galime išsaugoti eksponatus taip, kaip priklauso, tokiomis sąlygomis, kaip priklauso. Yra nauja kondicionavimo sistema, yra nauji baldai, pritaikyti muziejinių kolekcijų saugojimui, tad saugojimo procesas smarkiai pagerėjo“, – džiaugėsi T. Ivanausko muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis 

Vietą čia ras ir patys seniausi bei vertingiausi eksponatai, kuriems saugoti reikia ypatingų sąlygų. 

„Saugyklose turi būti saugomi patys vertingiausi eksponatai, kurie negali gauti daug apšvietimo, vibracinių momentų. Labai seni, labai reti eksponatai yra saugyklose, o visuomenei jie parodomi tik karts nuo karto. Mūsų muziejuje patys vertingiausi tie eksponatai, kuriuos surinkęs muziejaus įkūrėjas profesorius T. Ivanauskas ir net jo tėvas Leonardas Ivanauskas, jiems po šimtą ir daugiau metų. Be abejo, tai ir kai kurie ypatingai retų rūšių paukščiai, kurių pasaulyje yra išlikę labai nedaug, jie saugomi tarptautiniu mastu ir kiekvienas toks eksponatas turi didelę vertę“, – pasakojo S. Rumbutis. 

Anot jo, vieni iš seniausių eksponatų – smiltvištės arba sadžos, tūbuotojo suopio, mažojo apuoko iškamšos. Tarp retesnių eksponatų – baltapetis erelis, Australijos paukštis Oveno kivis. 

„Jie yra sparčiai nykstantys, jų išsaugojimas muziejuje yra didelė vertybė, nes netolimoje ateityje gali būti taip, kad šių paukščių iš viso neliks“, – teigė S. Rumbutis. 

Nuolat pildomi muziejaus fondai jau neišsiteko buvusiose muziejaus erdvėse. T. Ivanausko muziejaus lankytojams pristatoma apie 14 tūkst. eksponatų, tačiau tai – tik mažoji dalis muziejaus fondų. Juose sukaupta dar apie 240 tūkst. eksponatų. Be to, kolekcija nuolat pildoma. Vien per šiuos metus ji pagausėjo daugiau kaip 20 tūkst. eksponatų. 

„Praėjusiais metais kaip tik perėmėme iš Čepkelių rezervato vabzdžių kolekciją, todėl šis skaičius gavosi nemažas. Šiaip vidutiniškai per metus muziejaus rinkinį papildome 4–5 tūkst. eksponatų. Kiekvienais metais mūsų taksidermistai ekspoziciją papildo 2–3 stambiom iškamšom papildo. Prieš savaitę parsivežėme bizono odą iš bizonų veislyno, esančio Lietuvoje, tad dabar vienas iš numatomų stambesnių ir naujesnių eksponatų ir bus bizoną pasigaminti. Šiais metais jau jį turėsime“, – pasakojo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Grigonis. 

Anot jo, dabar nauji eksponatai muziejų pasiekia kiek kitokiais keliais nei anksčiau. 

„Atrodo, ne tiek daug laiko praėjo po muziejaus įkūrėjo T. Ivanausko mirties, tačiau gamtosauginė situacija iš esmės pasikeitė. Jau dabar nėra tokio dalyko, kad galėtum taip laisvai, kaip jis, važiuoti medžioti, rinkti. Tokių ekspedicijų, kaip anksčiau, kad būdavo masinės medžioklės rinkimo tikslais, jau nevyksta. Na, išskyrus Afrikos medžioklę“, – teigė R. Grigonis. 

Jo teigimu, dalį naujų eksponatų surenka pats muziejus, tačiau daugiausia tai – bestuburiai, bendradarbiaujama su privačiais zoologijos sodais. 

„Skambino direktorius iš Minizoosodo, atvažiuoja į Kauną ir atveža padovanoti muziejui kelis kritusius eksponatus. Labai suaktyvinome rinkimą iš Gyvūnų globos draugijos, bendradarbiaujame, jei įvyksta nelaimė, ir žvėrys krenta, perimame iš to pačio Kauno zoologijos sodo“, – Lietuvos radijui kalbėjo muziejaus direktoriaus pavaduotojas. 

Pasak jo, prieš keletą mėnesių sulaukta dovanų iš Lenkijos –   T. Ivanausko anūkė perdavė muziejui savo vyro medžioklės trofėjus iš Afrikos, tarp jų – dramblio iltys, liūto,Aliaskos grizlių kailiai. 

„Daug žmonių, mokslininkų vykdo kažkokį tyrimą, tiria kažkokią gyvūnų grupę ir automatiškai juos kolekcionuoja. Mes turbūt esame vienintelė Lietuvoje vieta, galinti užtikrinti pilną zoologinių kolekcijų apsaugą, ir žmonės tiesiog dėl šių motyvų dovanoja savo kolekcijas. Prieš maždaug 2–3 metus esame gavę labai vertingą visame pasaulyje rinktą jūrinių moliuskų kolekciją. Dabar ji yra inventorizuojama. Nei medžioklė, nei gaudymas nėra mūsų privilegijų sąraše“, – tvirtino R. Grigonis. 

Anot muziejininko, neseniai bendradarbiaujant su veterinarais pradėtas formuoti naujas rinkinys moksliniais tikslais. 

„Veterinarai mėto vakcinuotą jauką su pasiutligės, kurį randa žvėrys ir suėda. Kad įvertintų šios akcijos sėkmingumą, jie renka usūrinių šunų ir lapių kaukoles. Mes dabar perėmėme iš jų beveik 3 tūkst. tų kaukolių. Tai labai įdomi serija, rinkta visoje Lietuvoje, su datom, su vietom. Tai mums labai vertingas mokslinis rinkinys“, – džiaugėsi R. Grigonis. 

T. Ivanausko muziejus Kaune šio gamtininko pastangomis įkurtas 1919 metais. Iki šiol jis gausiai lankomas. Čia kasmet apsilanko apie 50 tūkst. žmonių.