- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasirodo, kad turi, rašo news.nationalgeographic.com. Saulės užtemimo metu ant Žemės paviršiaus metamas Mėnulio šešėlis keičia tos teritorijos orus maždaug trimis laipsniais pagal Celsijų, rodo 1999-ųjų visiško saulės užtemimo analizės rezultatai. Maža to, užregistruojama ir vėjo pokyčių.
Saulės užtemimai Žemėje vyksta tada, kai tarp Saulės ir Žemės atsiduria Mėnulis: milžiniškas jo šešėlis krinta ant Žemės ir šešėlio zonoje, esant giedram dangui, matomas dalinis arba visiškas saulės užtemimas. Meteorologai jau senokai žino, jog tokiame šešėlyje oro temperatūra nukrenta maždaug 3 °C. Tačiau patikimų duomenų apie vėjo krypties ir stiprumo pokyčius šio astronominio reiškinio metu iki šiol nebuvo užfiksuota.
„Susidomėjimas meteorologiniu saulės užtemimų aspektu kilo dar 1901 m., kai pilietis, vardu H. Helmas Kleitonas (H. Helm Clayton), pamanė saulės užtemimo metu pastebėjęs tam tikrų vėjo krypties pokyčių“, – tvirtina atmosferos fizikas Žilis Harisonas (Giles Harrison) iš Rydingo universiteto (Jungtinė Karalystė). Savo publikacijoje autorius mini vadinamąjį „užtemimo cikloną“ – hipotetinį „vėjų cikloną, kurį sukeldavo Žemės paviršiumi slenkantis Mėnulio šešėlis.“ Nuo tada informacijos apie „užtemimų ciklonus“ būta vis daugiau, tačiau fenomeną patvirtinančių patikimų stebėjimo duomenų stokota.
Siekdamas galų gale užbaigti spekuliacijas šia tema, Ž. Harisonas kartu su kolege iš to paties universiteto Siuzana Grei (Suzanne Gray) nusprendė išsamiai panagrinėti 1999 m. vykusio visiško Saulės užtemimo meteorologinius duomenis. Tais metais užtemimo šešėlis slinko per Europą – užtemimas buvo matomas ir Jungtinėje Karalystėje.
Kiek prisimena tyrimo autorius, jis pats to užtemimo metu buvo „ne laiku ir ne toje vietoje“ – ten, kur buvo debesuota ir lijo. Tad ir orų pokyčių ten nebuvo galima pastebėti. Tačiau įspūdingo astronominio reiškinio liudininkai iš visos šalies pranešė apie keistus vėjo krypties pokyčius užtemimo metu. Laimei, daugelis Europos meteorologinių stočių tąsyk duomenis registravo po giedru dangumi.
Ž. Harisonas ir S. Grei tyrimui panaudojo užregistruotus orų parametrus iki Saulės užtemimo ir kompiuteriu pamėgino sumodeliuoti orų prognozę, jei tądien nevyktų Saulės užtemimas. Gautus modeliavimo rezultatus mokslininkai palygino su meteorologijos stotyse užtemimo dieną užregistruotais duomenimis.
Iš lyginamosios analizės paaiškėjo, jog vėjo greitis Mėnulio šešėlio vietoje sumažėjo maždaug 2,5 km/h, o vėjo kryptis pasislinkdavo maždaug 20 laipsnių į pietus.
„Panašu, jog užtemimo sukeliami temperatūros pokyčiai turi įtakos, nors ir nedidelės, taip pat ir vėjų krypčiai bei stiprumui, – teigia Ž. Harisonas. – Tikriausiai apie tai Saulės užtemimo dieną žmonės ir pranešinėjo.“
Akivaizdu, jog tokių vėjo pokyčių ciklonu nepavadinsi. Su tuo sutinka ir tyrimo autoriai. Jų atlikto tyrimo rezultatai neįrodo Kleitono užtemimo ciklono fenomeno. Tyrimo rezultatus pristatantis straipsnis publikuotas žurnalo „Proceedings of the Royal Society A“ kovo 14 d. numeryje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?4
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...