Trečiasis pasaulinis karas kils dėl vandens?

Ežerų ir upių kraštu vadinamoje Lietuvoje sunku įsivaizduoti, kad gali kilti karų dėl vandens. Tačiau didėjantis žmonių skaičius, klimato atšilimas ir užterštumas žada, kad XXI a. virs vandens karų amžiumi.

„Vandens pabėgėliai“

Kai sausra sunaikino tėvų ūkį, 17-metis Hassainas ir jo dvejų metų sesutė Sareye tapo „vandens pabėgėliais“.

„Neužderėjo jokio derliaus, - televizijai „Al Jazeera“ pasakojo Hassainas, kuris kartu su 160 tūkst. savo tautiečių dėl vandens trūkumo atsidūrė Kenijos Dadaabos pabėgėlių stovykloje. – Lietaus mano kaime nebuvo dvejus metus. Iki tol mes gyvenome augindami javus.”

Liūdnos prognozės

Įsibėgėjant klimato kaitai milijonai, jei ne milijardai žmonių susiduria su gėlo vandens trūkumu. Pasak Jungtinių Tautų, per pastaruosius 50 metų dėl gyventojų skaičiaus didėjimo ir industrializacijos vandens suvartojimas išaugo tris kartus.

Ekonominio bendradarbiavimo ir ir plėtros organizacija, savo ruožtu, įspėja, kad iki 2030-ųjų net 47 proc. Žemės gyventojų susidurs su vandens stygiumi. O tai savo ruožtu skatina nerimą, kad XXI a. bus vandens karų amžius. Ištroškę žmonės, politikai ir didelės korporacijos kovos jau ne dėl juodojo, o dėl žydrojo aukso, t.y. gėlo vandens išteklių.

97 proc. viso vandens Žemėje sudaro jūros, druskingas vanduo, o iš likusių 3 proc. tik vienas procentas tinkamas tiesiogiai vartoti žmonėms.

„Vandens trūkumą iššaukė demografiniai pakitimai, klimato pokyčiai ir užterštumas, - televizijai „Al Jazeera“ teigė Ignacio Saizas iš Ekonominių ir socialinių teisių centro. - Tai skurdo ir nelygybės, t.y. žmonių sukurtų bėdų, pasėkmė“.

Pirmasis karas – prieš 4,5 tūkst. metų

Nestebina ir tai, kad vietose, kur didžiausia problema yra vandens trūkumas, egzistuoja didžiulė politinė įtampa, galinti peraugti ar karts nuo karto perauganti į rimtus konfliktus.

Tiesa, kai kurie ekspertai tikina, kad vandens karai nėra naujas reiškinys. Esą pirmasis toks karas užfiksuotas prieš 4,5 tūkst. metų, kai šumerų miestai-valstybės Lagašas ir Uma susikovė dėl Tigro ir Eufrato upių baseino.

Knygos „Water Wars: Coming Conflicts in the Middle East“ („Vandens karai: būsimi konfliktai Artimuosiuose Rytuose“) vienas iš autorių, žurnalistas Adelis Darwishas teigia, kad šių laikų istorija matė mažiausiai du vandens karus.

„Turiu įrašą, kuriame buvęs Izraelio premjeras Arielis Sharonas teigia, kad 1967-ųjų karas su arabais pradėtas dėl vandens“, - tvirtino ekspertas „Al Jazeerai“.

Kai kurie analitikai įsitikinę, kad iki šiol Izraelis yra okupavęs Golano aukštumas, nes nori kontroliuoti vandenį.

Senegalas ir Mauritanija taip pat 1989 m. pradėjo karą dėl Senegalo upės. Sirija ir Irakas neišvengė nedidelių konfliktų dėl Eufrato upės.

Pavojingiausi regionai

Jungtinių Tautų tyrimai rodo, kad iki 2025 m. net 30 šalių susidurs su vandens nepritekliumi. 18 iš jų yra Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, pvz.: Egiptas, Izraelis, Somalis, Libija ir Jemenas.

A.Darwishas spėja, kad kitas vandens karas įsiplieks tarp Jemeno šiaurinės ir pietinės dalių, o aplinkinės regiono šalys įsitrauks į jį. Ekspertai įspėja, kad Jemeno sostinė Sana neturės vandens iki 2025 m., o „žydrojo aukso“ nepriteklius per ateinantį dešimtmetį panaikins 750 tūkst. darbo vietų ir sumažins Jemeno pajamas ketvirtadaliu.

„Mes manome, kad greitai dauguma šulinių išdžius, - dar 2009-aisiais pesimizmo neslėpė tuometinis Jemeno vandens išteklių ministras Abdulas Rahmanas Fadhlas Iryani. – Tuomet turėsime ieškoti naujų išteklių arba kastis giliau.“

Nilo upė – kitas būsimo konflikto židinys. 1989-aisiais tuometinis Egipto prezidentas Hosni Mubarakas grasino nusiųsti į Etiopiją užtvankų naikinimo būrius. Dabartinė nestabili situacija Egipte taip pat nieko gero nežada.


Stokholmo Tarptautinio vandens instituto direktorius Antonas Earle’as įsitikinęs, kad bendradarbiavimas, o ne karas dėl Nilo, turėtų būti naudingas visoms aplinkinėms valstybėms. Todėl jis nemato didelės rimto karinio konflikto gaimybės.

Vandens gręžiniai - su įtvirtinimais

Vis dėlto jei Etiopijos, Sudano ir Egipto – šalių, per kurias teka Nilas – populiacija išaugs, kaip spėjama, iki 340 milijonų 2050 m., tuomet konkurencija dėl vandens taps nuožmi.

„Jau dabar tik labai nedaug Nilo vandens pasiekia jūrą“, - britų nacionaliniam transliuotojui BBC teigė Lesteris Brownas iš Pasaulio stebėsenos instituto Vašingtone.

Kita upė, dėl kurios gali kilti konfliktas, yra Pietų Afrikoje. Tai – Kuita ir šios upės vanduo didina įtampą tarp Botsvanos, Namibijos ir Angolos.

Protestai, susiję su vandeniu, kyla Bolivijoje, Indijoje, Bostvanoje, Meksikoje ir net Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Kova dėl vandens išteklių privatizacijos Bolivijos Cochabamba regione virto mažu vandens karu, į kurį įsitraukė armija, - televizijai „Al Jazeera“ sakė buvusi aukšta Jungtinių Tautų pareigūnė ir 16 knygų autorė Maude Barlow. - Botsvanoje vyriausybė naikina gręžinius ir taip siekia iškeldinti vietinius iš Kalahario dykumos. Mechikas jėga ima vandenį iš provincijos ir aplink jo rezervuarus stato tvirtoves, lyg tai būtų aukso kasyklos. Indijoje taip pat statomos tvirtovės šalia vandens šaltinių.“

Kinija tveriasi užtvankomis

Pastaruoju metu Azijoje atsirado naujas ir stiprus „vandens geopolitikos“ žaidėjas – Kinija. Azijoje, kaip ir Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose, didėjantis žmonių skaičius ir vandens suvartojimas atveria kelią naujiems konfliktams. 

„Priklausomybė nuo naftos gali būti pakeista kitais energetiniais ištekliais, - naujienų agentūrai UPI pasakojo Naujojo Delio Politikos tyrimų centro profesorius Brahma Chellaney. – Su vandeniu to padaryti neišeis, nes vandens pakaitalo tiesiog nėra.“

Pasak eksperto, norint išvengti vandens karų, šalys turi bendradarbiauti ir dalintis ištekliais. Tačiau Kinija atmeta tokį požiūrį ir atsisako pasirašyti bet kokius susitarimus. Pekinas, anot B.Chellaney, bando tapti „hidrohegemonu“.

Kinijos kompanijos ir bankai yra didžiausi užtvankų statytojai ir finansuotojai pasaulyje. Kinai dirba 68 šalyse ir yra susiję su 251 užtvankos statyba. Dažniausiai kinai darbuojasi Pietryčių Azijoje ir Afrikoje.

Tuo pat metu jie įgyvendina didžiulius hidroinžinerijos projektus savo šalyje. Pastarieji ypač neramina kaimynines valstybes. Delio valdžia yra sunerimusi dėl Kinijos planų pastatyti 38 tūkstančių megavatų hidroelektrinę ant Bramaputros upės, šalia ginčytinų pasienio su Indija teritorijų.

Nepasitenkinimą Kinijos veiksmais reiškia ir Rusija su Kazachstanu. Pekino vykdomas agresyvus Irtyšiaus ir Amūro upių vandens panaudojimas grasina ištisiems pastarųjų valstybių regionams likti be vandens.

„Kinija siekia į savo rankas perimti Azijos vandens kranelius ir tokiu būdu daryti įtaką savo kaimynų elgesiui“, - tikina B.Chellaney.

Ką daryti ?

Gyventojų skaičiaus didėjimas, maisto kainų augimas ir visuotinis atšilimas – tai pagrindinės vandens trūkumo ir dėl to kilsiančių konfliktų priežastys. Egzistuoja du požiūriai į šias bėdas.

Dar XIX a. brtitas Thomas Malthusas pareiškė, kad žmonių yra per daug ir Žemė nesugebės jų išmaitinti.

„Populiacijos dydis gerokai lenkia Žemės galimybes išmaitinti žmogų, todėl neišvengiamai žmones aplankys mirtis“, - teigė jis. Kitais žodžiais, didėjantis žmonių skaičius ir mažėjantys ištekliai veda prie nesantaikos ir smurto.

Tačiau šių laikų mokslininkai, kaip kad Thomasas Homeras-Dixonas tikina, kad nėra ryšio tarp stygio ir smurto. Th. Homeras-Dixonas mano, kad nelygybė, socialinė sankloda ir kiti faktoriai nulemia konfliktų pobūdį ir nuožmumą.

„Nelygus galių santykis valstybių viduje ir etninių grupių bei socialinų klasių konfliktai bus pagrindinė socialinės trinties, kuri atsiranda esant nepritekliui, priežastis, - teigė I.Saizas iš Ekonominių ir socialinių teisių centro. – Vanduo per dažnai vertinamas kaip prekė arba instrumentas, kuriuo viena gyventojų grupė gali daryti įtaką kitai.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

sigitas

sigitas portretas
Žemeje dar daug neapsėtų plotų Kas nedirba -tasir nevalgo.... Kas dirba -tie visko ir turi Darbas visko Tėvas ,o Ekonomika-Motina
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dėl kanapių reklamos „Facebook“ fiksavo žalingo turinio augimą internete
    Dėl kanapių reklamos „Facebook“ fiksavo žalingo turinio augimą internete

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 1069 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete – penkiskart daugiau nei 2016 metų liepą-rugsėjį, kai buvo gauta 210 pranešimai. ...

  • Robotų karai: JAV sutriuškino Japoniją
    Robotų karai: JAV sutriuškino Japoniją

    Tūkstančiai žmonių stebėjo internete tiesiogiai transliuojamą mūšį, primenantį vaizdus iš tokių filmų, kaip „Transformeriai“. Mūšis baigėsi milžiniškam JAV sukurtam robotui „grandininio pjūklo kardu&...

  • Tyrimas: ar mirštantys žmonės žino, kad miršta?
    Tyrimas: ar mirštantys žmonės žino, kad miršta?

    Klinikinę mirtį išgyvenę žmonės pasakoja įvairių istorijų apie šią patirtį. Vieni teigia regėję šviesą tunelio gale, kiti pasakoja skraidę virš savo kūno ir viską stebėję trečiu asmeniu. Visgi, tokie sąmonės ir ...

    1
  • Kviečia pasižvalgyti, kaip atrodo vienas įdomiausių NASA centrų
    Kviečia pasižvalgyti, kaip atrodo vienas įdomiausių NASA centrų

    Los Andželo (Kalifornija, JAV) pakraštyje, kalnų papėdėje, įrengtas vienas įdomiausių Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) centrų – „Jet propulsion laboratory“ (JPL). ...

  • Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai
    Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai

    Japonijos kosmoso agentūros mokslininkai atrado Mėnulyje didžiulį urvą, kuriame kada nors galėtų būti įkurta bazė astronautams, apsauganti nuo pavojingos spinduliuotės ir didžiulių temperatūros svyravimų, ketvirtadienį pranešė pareigūn...

    2
  • Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?
    Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?

    Tiesiog neįtikėtina, kokie mes plaukuoti. Žinoma, palyginti, pavyzdžiui, su šimpanzėmis, galime atrodyti beveik pliki. Tačiau iš tiesų visas mūsų kūnas, išskyrus delnus ir padus, yra plaukuotas. Žmogus turi apie 5 milijonus foli...

  • Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų
    Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų

    Tikimės, kad kito dešimtmečio pabaigoje mūsų kompiuteris prižiūrės erdvėlaivius, kurie bus siunčiami į tolimąsias Saulės sistemos planetas, 1969 m. žurnalistui Jurgiui Blekaičiui sakė profesorius Algirdas Antanas Avižienis. Jo vadovaujam...

    1
  • Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?
    Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?

    Varle.lt mobiliųjų įrenginių specialistų teigimu, išmanieji laikrodžiai yra šiek tiek kitoks įrenginių žanras nei išmanieji telefonai. Ką siūlo „Huami“ kompanija, pagal „Xiaomi“ užsakymą „Xiaomi A...

  • Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį
    Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį

    Arabijos pusiasalyje pirmadienio vakarą padangę nušvietė atgal į Žemę krentanti nepilotuojama Rusijos kosminė krovinių kapsulė, žiūrovų nuo Dubajaus iki Rijado akivaizdoje subyrėjusi Žemės atmosferoje ir nukritusi į Indijos vandenyną. ...

  • Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?
    Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?

    Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardinti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų ...

Daugiau straipsnių