Šių laikų Robinzonas apkaltintas kanibalizmu

36 metų Salvadorą Alvarengą, kuris sugebėjo net penkiolika mėnesių praleisti Ramiajame vandenyne be maisto ir vandens, užgriuvo nemalonumai. Jo žuvusio bičiulio, kurio mėsą jis valgė bandydamas išlikti gyvas, artimieji apkaltino vyrą kanibalizmu.

S.Alvarenga pripažino, kad žuvusio draugo palaikus valgė, nes kitaip jį būtų ištikęs toks pat likimas. Tiesa, jis dievagojosi, kad bičiulio nežudė tam, kad pats išliktų gyvas.

Esą 22 metų Ezequielis Cordoba, plaukęs kartu su juo valtimi nuo Meksikos pakrantės žvejoti, mirė iš bado, o valtis per tą laiką nudreifavo iki kitoje Ramiojo vandenyno pusėje esančių Maršalo salų.

Salvadorietis – absoliutus rekordininkas. Niekam nepavyko taip ilgai išbūti atviroje jūroje be maisto ir vandens (net 438 dienas). Ir dar nuplaukti 10 tūkst. km per vandenyną. Tiesa, ne rekordai dabar rūpi S.Alvarengai. E.Cordobos artimieji sako, kad robinzonas – kanibalas. Ir reikalauja iš jo net milijono JAV dolerių kompensacijos.

Žvejys sakė, kad jis savo bičiulio lavoną valtyje laikė šešias dienas. Pasak jo, dėl kompanijos. Esą jautėsi vienas ir pamirštas, kai pasiklydo didžiausiame Žemės vandenyne. Tad netgi kalbėjo su draugu, nors šis jau buvo miręs. S.Alvarenga teisinosi, kad tikrai nežudė savo bičiulio – priešingai, bandė jam padėti, nors nebegalėjo. Kalbėdamas apie savo bičiulį S.Alvarenga sakė, kad E.Cordoba sunegalavo po kelių jūroje praleistų mėnesių.

"Jis sunkiai kvėpavo, reikalavo vandens... Galiausiai nebegalėjo nuryti vandens ir mirė", – sakė vyras.

Nepaisant to, E.Cordobos artimieji atrėžė, kad jie S.Alvarengos pasakojimu netiki. Pasak jų, Ezequielis buvo specialiai nužudytas.

Ricardo Cucalonas, S.Alvarengos advokatas, teismui atskleidė, kad E.Cordobos artimieji iškėlė ieškinį būtent tuo metu, kai pasirodė ilgai laukta S.Alvarengos atsiminimų knyga. Joje jis papasakojo tai, ką patyrė klajodamas vandenyne. Tad advokatas E.Cordobos šeimos ieškinį siejo su noru pasipelnyti.

"Manau, kad žuvusiojo E.Cordobos artimieji norėtų savo dalies honoraro. Vis dėlto nemanau, kad mano klientui, nors daugelis taip ir galvoja, ta knyga sukraus turtus. Jis uždirbs gerokai mažiau, nei daugelis mano", – dėstė advokatas. Be kita ko, R.Cucalonas atmetė kaltinimus, esą S.Alvarenga – kanibalas.

"Kam tuomet jis galiausiai išmetė žuvusio draugo palaikus į vandenį, o jų nesuvalgė?" – klausė jis.

Papasakoti apie kelionę S.Alvarenga gali daug ką. Ne tik tai, kaip jiedu su bičiuliu audroje pasiklydo, o ir kaip įmanoma išgyventi atviroje jūroje neturint nei vandens, nei maisto.

Salvadorietis, kaip pasakojo, gėrė pagautų jūros gyvūnų, dažniausiai jūrų vėžlių, kraują, valgė jų mėsą. Tiesa, teko gerti ir šlapimą, nors to, pasak ekspertų, ir nerekomenduojama daryti neturint vandens, nes gali būti pažeisti inkstai.

Jis sugebėjo pasigauti ir paukščių bei sukaupti lietaus vandens. Nuo saulės dengėsi vandenyne rastu plastmasiniu skydu, pasiėmė žuvusio draugo drabužius.

Iš pradžių daugelis netikėjo tuo, ką pasakojo žvejys. Mat taip ilgai niekas nėra išgyvenęs be vandens ir maisto. Vis dėlto salvadorietis sakė, kad jis neturi pagrindo meluoti, o ir atlikti tyrimai parodė, kad vyras galėjo kalbėti tiesą.

Vis dėlto ne tai stebino gydytojus ir ekspertus. Labiausiai į akis krito tai, kad daugelis S.Alvarengos gyvybiškai svarbių organų buvo sveiki, išskyrus kelis odos sužeidimus ir akivaizdžiai nusilpusį organizmą. Tiesa, jam teko ilgai vaikščioti pas psichoterapeutus.

Jiems jis, kaip pasakojo, sakė, kad kelionės metu niekuomet negalvojo apie mirtį, o daug meldėsi.

Kai dingo, S.Alvarenga buvo paskelbtas žuvusiu, nors jo buvo dvi savaites ieškoma. Iki incidento jis dirbo Meksikoje, vienoje vietos žvejybos kompanijoje, ir gaudė tunus. Jis dingo 2012 m. lapkričio mėnesį, o daugiau nei po metų su puse (2014 m. sausį) buvo rastas Maršalo salose – atokiame salyne, Ramiajame vandenyne. Kartu su juo buvo rasta ir valtis, tapusi jo namais.